„Lietuvos geležinkeliai“ raštu kreipėsi į “Orlen Lietuva“ prašydama pateikti informaciją apie Mažeikių naftos bendrovės finansinę padėtį. „Lietuvos geležinkeliai“ susirūpinę, ar taip smarkiai susimažinusi įstatinį kapitalą „Orlen Lietuva“ gali vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Bendrovės „Orlen Lietuva“ įstatinis kapitalas po sumažinimo siekia beveik 5,8 mln. eurų ir yra mažesnis už „Lietuvos geležinkelių" teismui pateiktus ieškinius dėl nepriemokų už suteiktas paslaugas.
Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės ir personalo departamento direktoriaus Viliaus Nikitino, skolos nuolat auga. „Teismuose su “Orlen Lietuva“ bylinėjamės kone dėl 30 mln. litų, bet realiai skola yra dar didesnė.
Labiausiai neramina tai, kad ši įmonė ypač smarkiai sumažino įstatinį kapitalą. Ir mums savaime kyla klausimų, kokia yra šios įmonės finansinė būklė? Neaišku, ar ji dar apskritai turi turto, ar jis yra perduotas tretiesiems asmenims? Puikiai suvokiame, kad tuomet, jei teismai patenkins mūsų reikalavimus, gali paaiškėti, kad tos skolos bus neįmanoma atgauti, – įmonė nebeturės jokio turto.
Todėl ir prašome, kad ji informuotų mus, kreditorius, apie finansinę ir verslo būklę. Miegoti vargu ar ramiai begalėsime, nes ta skola vis kaupiasi ir kaupiasi. Bet nuo atsakymo priklausys ir tolimesni mūsų veiksmai. Juk tai mums – labai svarbus klientas“, – sakė V.Nikitinas. Jo teigimu, „Orlen Lietuva“ atsiskaitymas už paslaugas ėmė strigti 2014-ųjų pradžioje.
„Įmonė vienašališkai pradėjo interpretuoti sutarties, sudarytos su „Lietuvos geležinkeliais“ sąlygas ir mums tiesiog pradėjo nebemokėti tiek, kiek sutarta“, – sakė pašnekovas. „Lietuvos geležinkeliai“ vasario 23-iąją raštu kreipėsi į Susisiekimo bei Energetikos ministerijas, prašydama padėti spręsti situaciją, susiklosčiusią dėl bendrovės „Orlen Lietuva“ veiksmų.
Tarifai keitėsi
2009 metais „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė sutartį, kuria patvirtino ir formulę, pagal kurią skaičiuojamas tarifas už krovinių gabenimo paslaugas.
2014-ųjų pradžioje, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, buvo nustatyti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai 2014-2015 metams. Remiantis jais, infrastruktūros mokestis buvo diferencijuotas pagal krovinio tipus ir dėl to tapo didesnis pavojingiems kroviniams, kuriems priskiriami ir naftos produktai.
“Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų pradžios ne visa apimtimi apmoka jai pateikiamas sąskaitas už krovinių vežimą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dėl susidariusių įsiskolinimų 2014 m. birželio ir spalio mėnesiais teismui pateikė du ieškinius. Bendra abiejų ieškinių suma teisme yra maždaug 8,4 mln. eurų. Dėl šios sumos vis dar vyksta teisminiai procesai.
„Orlen Lietuva“: tarifai – daug didesni Pasak „Orlen Lietuva“ atstovo Mindaugo Linkaičio, bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimas nesietinas su išmokomis akcininkui. Jis buvo skirtas padengti nuostoliams, todėl niekaip nepaveiks mokumo.
„Be to, 2014 m. pabaigoje, vykdant Lietuvos įstatymų reikalavimus, „PKN Orlen“ padidino „Orlen Lietuva“ įstatinį kapitalą 300 mln. JAV dolerių, ir tai suteikė bendrovės veiklai pastovumo“, – paaiškino M.Linkaitis.
Jo teigimu, “Orlen Lietuva“ yra „PKN Orlen“ grupės dalis, kurios vertė Varšuvos vertybinių popierių biržoje šiuo metu yra apie 6 mlrd. eurų. Ši įmonė yra didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje, o jos turto vertė, įskaitant nekilnojamąjį turtą, sutartis, grynuosius pinigus ir kitas vertybes, siekia šimtus milijonų eurų.
„Bendrovė „Orlen Lietuva“ yra patikima partnerė, su kuria nori dirbti tūkstančiai Lietuvos įmonių. Jų metinė apyvarta su “Orlen Lietuva“ viršija 500 mln. eurų.
Nepaisant to, “Lietuvos geležinkeliai“ - bendrovė, kurios veiklą šiuo metu tiria Europos Komisija, nes ji įtariama ribojusi konkurenciją ir tokiu būdu sąlygojusi nuostolius bendrovei „ORLEN Lietuva“, paskelbė viešai, kad jai kelia nerimą informacija apie įstatinio kapitalo sumažinimą.
Gali būti, kad mums – didžiausiam Lietuvoje mokesčių mokėtojui – taikomi tarifai yra net 30 proc. aukštesni nei tarifai, taikomi mūsų konkurentams užsienyje. Vietoj to, kad ieškotų sprendimų ir galimybių derėtis, „Lietuvos geležinkeliai“ siekia žiniasklaidos dėmesio ir viešumo“, – teigė M.Linkaitis.
