Bendradarbiavimas su gyventojais (spalvų kompromisas)
Ruošiant daugiabučio atnaujinimo projektą, derinami ne tik energetinio efektyvumo klausimai, bet ir fasado architektūriniai sprendimai. Kas ir kokiu būdu nusprendžia, kaip atrodys renovuoto daugiabučio išorė?
Renovuojamo daugiabučio gyventojai dalyvauja visuose namo atnaujinimo sprendimų etapuose, jie pasirenka koks bus namo fasadas, t.y. tinkuojamas ar ventiliuojamas, vėliau renkasi apšiltinimo medžiagas bei kitas rekonstrukcijos priemones. Lygiai taip pat gyventojai prisideda ir prie daugiabučio fasado architektūrinių sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, spalvų pasirinkimo. Šiame etape dalyvauja ir kompetentingi specialistai, miesto architektai, urbanistai, kurie kartu su gyventojais ieško kompromisinių namo išvaizdą lemiančių variantų.
Atnaujinamo daugiabučio spalvų pasirinkimas yra ganėtinai svarbus dalykas, todėl kartais jis vyksta keliais etapais. Kaip pasakojo Anykščių miesto daugiabučių namų renovacijos projektų vadovas Alvydas Gervinskas, iš pradžių spalvines gamas parenka projektuotojai, po to tariamasi su architektūros ir urbanistikos skyriumi – jo specialistai derina, kad spalvos atitiktų bendrą miesto vaizdą, ir tik tada parinktos spalvos bei kiti sprendimai yra pristatomi gyventojams.
„Iš pirmo karto dažnai nepavyksta parinkti tinkamą sprendimą, nes realybėje spalvos atrodo šiek tiek kitaip nei kataloguose. Labai pasiseka, jei pasitaiko geranoriški statybininkai, kurie sutinka padaryti bent keletą bandymų, kad iš tiesų būtų galima išgauti spalvinį namų vientisumą“, – pasakojo A.Gervinskas.
Pasirenkant spalvas, svarbu atsižvelgti į architekto pasiūlymus, nes specialistas, remdamasis patirtimi, gali pasakyti, kaip vienos ar kitos spalvos atrodys realybėje ir kaip jos derės bendrame rajono kontekste. Sprendime dalyvauja daug žmonių, tad natūralu, kad rasti bendrą sutarimą ne visada lengvą, vis tik svarbu, kad gyventojai liktų patenkinti rezultatu – juk jiems reikės tame name gyventi. „Žmonės nori, kad jų namo atnaujinto rezultatai būtų matomi ir kitiems. Pasitaiko gyventojų, kurie nori ryškių spalvų, bet jos labai nepraktiškos, bėgant laikui pradeda blukti, todėl ant jų matosi įvairūs nešvarumai bei dulkės. Be to, reikia atsižvelgti ir į renovacijos metu naudotas šiltinimo medžiagas, nes kuo tamsesnė fasado spalva, tuo greičiau įkaista paviršius, tada atsiranda kitų pavojų. Beje, tokių spalvų kaina būna didesnė. Dažniausiai specialistai siūlo pastelines spalvas, kai kurie architektai paderina įvairias spalvų kombinacijas, kad namas neatrodytų nuobodžiai“, – savo patirtimi dalinosi dviejų Kauno daugiabučių bendrijų pirmininkas Olegas Mackevičius.
Formuojamas miesto veidas
Tenka pripažinti, kad renovuojamų daugiabučių gyventojai prioritetą teikia energetiniam efektyvumui, finansinei naudai ir tik po to estetikai, o miesto įvaizdžio atžvilgiu prioritetas teikiamas estetiniam vaizdui.
Daugiabučių modernizacijos procesas vyksta etapais, dažnai namai renovuojami po vieną, tad iškyla klausimas, kaip išvengti eklektiškos atnaujintų daugiabučių išvaizdos ir chaotiško miesto vaizdo problemos. Pasak Olego Mackevičiaus, eklektiškos išvaizdos išvengti nėra labai sunku, jei renovacijos projektą rengiantis architektas viską derina su miesto architektu, kuriam aktualu išsaugoti vientisą miesto estetinį vaizdą. „Žinoma, geriausiai pasiteisintų kvartalinė renovacija – visa infrastruktūra būtų tvarkoma vienu metu. Deja, šiuo klausimu sunkiausia susitarti su visų namų butų savininkais“, – sakė O.Mackevičius.
Kalbėdamas apie architektūrinį rajonų vientisumą, architektas urbanistas Vytautas Buinevičius pateikia šiek tiek kitokią nuomonę. Pasak jo, tiek ekspertai, tiek ir gyventojai dažnai teigia, kad viena iš mikrorajonų problemų ir yra ta, kad jie per daug vienodi ir monotoniški, pilki tiesiogine šio žodžio prasme. „Pažiūrėkime į miestų senamiesčius – juose gausu įvairių architektūros formų, stilių ir spalvų bylojančių apie laiko sluoksnius, ideologijas ir madas.
Tai daro aplinką humanišką, jaukią, intriguojančią ir patrauklią. Norint išvengti netvarkos, reikia paprasčiausiai daugiau dėmesio skirti architektūrai, pastatus statyti kokybiškai, skirti dėmesio detalėms ir naudoti tvarias medžiagas“, – įsitikinęs V. Buinevičius.
Galimybė kurti ateities miestus
Specialistų nuomone, rengiant daugiabučių modernizacijos projektus verta pagalvoti ir apie tolimesnę ateitį, kokį miestą paliksime vėlesnėms kartoms. Vienos architektų bendrovės architektas Ignas Uogintas, atlikęs tyrimą apie tipinių daugiabučių projektų renovaciją pastebi, kad reikiamybė modernizuoti ir keisti pasenusius mikrorajonų daugiabučius yra galimybė sukurti naują kokybę gyventojams ir svečiams, sukurti gyvybingą rytojaus miestą.
Architekto V.Buinevičius nuomone, daugiabučių namų renovacijos praktikoje Lietuvoje pastatų išorės estetinius sprendimus dažniausiai lemia ir kaina, todėl fasadų architektūros sprendimai dažnai apsiriboja kosmetiniais pataisymais, kurie tiesiog neišvengiami pastatus apšiltinant. Vis tik daugiabučių modernizavimo programa vystosi ir tobulėja, o tai atveria didesnes ateities galimybes. Kaip pastebi architektas V.Buinevičius, šiuo metu vis dažniau atsiranda kokybiškesnių projektų, kuriuose naudojamos ilgaamžės ir kokybiškos medžiagos, daugiau dėmesio skiriama apdailos detalėms ir spalvų sprendimams, tačiau labai trūksta struktūrinių sprendimų, kurie pagerintų erdvės kokybę pačiuose butuose. „Fasadų rekonstrukcija iš tiesų galėtų nemažai prisidėti gerinant būsto kokybę. Pavyzdžiui, galima padidinti langus pratęsiant juos žemyn, pristatant naujas konstrukcijas būtų galima padidinti balkonus, įrengti terasas, erkerius ar lodžijas. Panašių fasadų sprendimų galime pamatyti Vokietijos ar Prancūzijos praktikoje. Be abejo, tokie sprendimai yra brangesni, tačiau jie gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir tuo pačiu pakelti būsto vertę. Taigi, viskas priklauso nuo to, kiek investuoti pasiruošę namo gyventojai ir kiek prie to prisidėti gali renovacijos programos „, – teigė V.Buinevičius.
„Bet kokiai pastatų renovacijai galioja tie patys projektavimo kokybės kriterijai, kaip ir statant naują pastatą. Tai reiškia, kad sprendiniai turi būti kokybiški, ilgaamžiai, estetiški, gerinantys gyvenimo kokybę ir kuriantys pridedamąją vertę. Daugiabučių renovacijos atveju turime tūkstančius kartų pasikartojančius tipinius sprendimus ir tuo pačiu tipines problemas. Taigi turime idealias sąlygas inovacijai, galime kiekvieną kartą renovaciją daryti vis geriau.
Galime rasti ir ištobulinti tipinius konstrukcinius sprendimus, kurie atvertų galimybes architektūros sprendinių įvairovei. Tiesiog prie to reikia dirbti, inovatyvūs sprendimai turėtų būti papildomai finansuojami ir viešinami. Investicijos į „know how“ (liet.k. „žinau kaip“) galėtų atsipirkti eksportuojant žinias ir technologijas į kitas tokiais pačiais daugiabučiais „turtingas“ posovietinių šalių rinkas“, – įsitikinęs V.Buinevičius.
