STT vadovo teigimu, mūsų šalies tikslas – per ateinančius dešimt metų priartėti prie skaidriausių šalių dešimtuko.
„Pagal 2001 metais atlikto tyrimo duomenis, 26 proc. verslininkų turėjo realios korupcinės patirties – iš jų buvo reikalaujama kyšio, dalyvavo piktnaudžiavimo schemoje ir pan. Tuo tarpu 2014 m., tokią patirtį turėjo tik 6 procentai verslininkų“, – kalbėjo STT vadovas Saulius Urbanavičius. Jo teigimu, net 70 proc. verslininkų korupciją įvardija kaip kliūtį verslui ir tai tapo penkta pagal svarbą problema. Anksčiau taip manančių verslininkų buvo žymiai mažiau.
LVK prezidentas Valdas Sutkus susitikime pabrėžė, kad verslininkai yra linkę diegti nulinės tolerancijos korupcijai principą bei prisidėti prie šio ir verslui, ir valstybei žalingo reiškinio visiško išnaikinimo.
„Visuomenė sveiksta ir korupcijos mažėja, ir tai rodo, kad tiek STT, tiek mūsų kaip verslo atstovų organizacijos pastangos duoda vaisių. Verslas yra orientuotas visų pirmą į korupcijos prevenciją – geriau yra ne pagauti korumpuotą žmogų, o užbėgti nusikaltimui už akių, tokiu būdu apsaugant ir organizacijos reputaciją ir visuomenę, ir pačius darbuotojus“, – kalbėjo V. Sutkus.
Kurs korupcijos prevencijos vadovą
Žvelgdamas į ateitį, LVK prezidentas įvardino, kad būtų naudinga sudaryti korupcijos prevencijos versle vadovą, kurį bendradarbiaudamos galėtų parengti asocijuotos verslo struktūros bei STT. Anot. V. Sutkaus, šis vadovas galėtų tapti naudingu orientaciniu dokumentu tiek bendrovėms, tiek ir visuomenei. Jame būtų numatyti pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis siekiant korupcijos prevencijos, įtariant nesąžiningą veiklą ar pradedant tyrimą.
Kontroliuojančių institucijų nuolat mažėja
Verslininkai iš STT taip pat tikisi, kad bus sumažinta perteklinė kontrolė bei nesudaromi nereikalingi trikdžiai veiklos plėtojimui.
2013 metų duomenimis, verslą kontroliuojančių institucijų, kurios vienaip ar kitaip prižiūri verslą, skaičius buvo 58 ir jose dirbo 7753 specialistai, dirbantys su verslo subjektais – tai yra 1881 specialistu mažiau nei metais anksčiau. Jie atliko per 250 tūkst. patikrinimų per metus. Iš viso buvo patikrinti 188 799 tūkst. ūkio subjektų per metus. Nors specialistų ir sumažėjo, patikrinimų 2013 metais buvo atlikta daugiau – plius 7166.
Daugiausiai tikrinančios institucijos yra VMVT, Augalininkystės tarnyba, VMI, SODRA, PAGD. Mažiausiai – siaurose srityse veikiančios Hidrometeorologijos tarnyba, Geologijos tarnyba, Bioetikos komitetas, Transplantacijos biuras, VTD.
Pagal vienam specialistui tenkančių patikrintų ūkio subjektų skaičių pirmauja VDAI (6985), NTAKD (2218), KPD (970). Mažiausiai patikrinimų vidutiniškai vienas specialistas atlieka LB (7), VKEK (9), VMT (15).
Pagal UAB Rinkos tyrimų centro 2014 metais vykdytą ūkio subjektų apklausą dėl verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimo, geriausiai vertinamo institucijos yra VMI (15,2 proc.), VDI (2,4 proc.), VMVT (2,2 proc.), SODRA (2,2 proc.), PAGD (0,9 proc.). Blogiausiai vertinamo institucijos yra beveik tos pačios VMI (3,5 proc.), VDI (2,6proc.), SODRA (2,1 proc.), VMT (0,8 proc.), VKTI (0,7 proc.). Pasak teisingumo viceministro Juliaus Pagojaus, šį iš pirmo žvilgsnio atrodantį prieštaravimą galima paaiškinti tuo, kad su šiomis institucijomis yra susiduriama dažniausiai, o VMI, SODRA ir PAGD atlieka daugiausiai patikrinimų, todėl tiek gerų, tiek ir blogų vertinimų susilaukė daugiausiai.
STT Nacionalinės kovos su korupcija programa
STT įgyvendina Nacionalinę kovos su korupcija programą, kurios metu buvo įvykdytos 6 su verslu susijusios priemonės: tai administracijos naštos mažinimas, kontroliuojančių institucijų veiklos optimizavimas, leidimų išdavimo perteklinių reikalavimų šalinimas, paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę ir kt.
Šios programos esminis tikslas – sukurti korupcijos valdymo mechanizmą privačiame sektoriuje (tame tarpe ir versle). STT siūlo pradėti nuo vadovų – korupcijos rizikos valdymo versle sukūrimo. STT vadovo teigimu, čia yra labai svarbi verslininkų politinė valia – ar įmonė nori turėti nulinės tolerancijos politiką savo įmonėje, ar nenori.
Kita svarbi priemonė – informacijos apsaugos sistemų diegimas, nekonkuravimo sutartys, darbuotojų mokymai, skatinti neimti, neduoti kyšių, taip pat informacijos viešinimas, nesąžiningų partnerių sąrašų skelbimas.
S. Urbanavičiaus teigimu, siūlomos priemonės leistų įmonėms valdyti korupcijos rizikos lygį bendrovės viduje bei apsivalyti nuo nesąžiningų darbuotojų. STT vadovas sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje sąžiningos įmonės įgys pranašumą prieš šešėlį, apsaugos akcininkus nuo verslo žlugimo, nesąžiningų vadovų.
