Norite įsigyti viešbutį? Prašom. Tokių norinčių, tiktai dažniausiai lietuviškai nekalbančių, yra nemažai. Daugiau negu parduodančių.
Dažniau savo verslą ryžtasi perleisti tie, kurie įsikūrę mažesniuose Lietuvos miestuose, o vilniečiai atsisakyti tokios nuosavybės retai kada nori.
Tiesa, nekilnojamojo turto portaluose galima išvysti parduodamą Vilniaus „Karoliną“, keletą viešbučių – Palangoje, Birštone ar Druskininkuose, vieną – Alytuje.
Parduodami viešbučiai kainuoja ir 650 tūkstančių, ir 15 mln. eurų.
Nori, bet tik už grašius
Susidomėjimo šiuo nekilnojamuoju turtu banga kilo prieš kelerius metus – per krizę.
Nemažai užsieniečių žvalgydamiesi Lietuvos rinkoje pasitelkdavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją (LVRA).
Tačiau, pasak šios organizacijos vadovės Evaldos Šiškauskienės, asociacijai tarpininkaujant neįvyko nė vienas sandoris.
„Norinčių yra daug, o pirkėjų mažai.
Visi domisi, bet kai paklausi, kokią sumą turi, paaiškėja, jog kai kurie mano, kad lietuviai už centus parduotų. Arba pradėjus kalbėti apie pinigus tiesiog dingsta“, – sakė E.Šiškauskienė.
Ypač pastaruoju metu į Lietuvą krypsta pirkėjų iš Rytų žvilgsniai. „Ukrainiečiai, rusai sujudo. Yra tokių šniukštinėtojų, kurie Lietuvoje, ypač Vilniuje, norėtų įsigyti viešbučių.
Tačiau Lietuva labiau domisi Vakarų investicinės kompanijos. Jos norėtų nupirkti viešbutį, išplėtoti ir parduoti“, – sakė E.Šiškauskienė.
Domina sostinės centras
Su tuo sutiko ir nekilnojamojo turto agentūros „DNB būstas“ atstovas Dalius Baltokas.
Anot jo, Vakarų šalių investuotojus domina išskirtinai Vilniaus centre ir senamiestyje esančios viešbučiams tinkamos patalpos.
Tačiau patraukliausioje miesto dalyje įsikūrusių viešbučių šeimininkai neskuba jų parduoti.
„Vienam tarptautiniam viešbučių tinklui kone visą Vilnių siūlėme, tačiau niekas netiko, tad galiausiai nusprendė pirkti sklypą ir statyti patys“, – pasakojo D.Baltokas.
Tačiau tokį variantą investuotojai renkasi retai. Kur kas paklausesnė prekė – pastatai, kuriuose įrengti ar atnaujinti viešbutį reikėtų ne tiek daug investicijų.
Laukia lemtingų parašų
Pasak D.Baltoko, 4–5 žvaigždučių viešbučių šiuo metu Lietuvos sostinėje įnirtingai ieško du tarptautiniai viešbučių tinklai, bet ne „Hilton“ ar „Marriott“.
Anot E.Šiškauskienės, šiaip tokiems viešbučių tinklams kaip pastarieji gali pasirodyti patrauklus jau įsibėgėjęs projektas kurioje nors šalyje, kai parengiamas planas, randamas investuotojas, o tiktai tuomet dairomasi, kas taps būsimo viešbučio valdytoju.
Tik tokiu atveju garsūs tinklai pasirašo sutartis.
„Kol nėra parašų sutartyje, sakyti, kad „Hilton“ ateina, negalima. Noras yra, ketinimų protokolas yra, tačiau kuo viskas baigsis, neaišku“, – sakė E.Šiškauskienė.
LVRA vadovė atskleidė, kad Lietuva domisi ir Izraelio bei Pietų Afrikos Respublikos investuotojai.
Rusai nori verslo centrų
Užtat rusai išties sujudę. Kai vyksta karas Ukrainoje, jie nori įšaldyti pinigus Lietuvoje ir ieško pirkti verslo objektų, tačiau ne viešbučių.
„Jie nori įsigyti verslo ar prekybos centrą. Tam rusai ieško partnerių įmonės Lietuvoje, per kurią galėtų įsigyti tokį turtą.
Tai tiesiog saugus pinigų investavimas. Anglijoje jiems dažnai yra per brangu, o Lietuva – artimesnė“, – aiškino nekilnojamojo turto specialistas D.Baltokas.
Rusai, pasak agento, dairosi į 1–3 mln. eurų vertės turtą.
Ukrainiečius taip pat traukia nekilnojamasis turtas Lietuvoje, tačiau jie labiau linkę ieškotis sau būsto – namo ar buto.
Potencialiems viešbučių pirkėjams nekilnojamojo turto agentai dažniau turi ką pasiūlyti ne populiariajame Vilniuje, o mažesniuose miestuose.
„Mažais viešbučiais, nakvynės namais miesteliuose ar kaimuose domisi smulkūs verslininkai. O toks turtas dažniausiai parduodamas todėl, kad savininkai pavargo užsiimti verslu“, – sakė D.Baltokas.
