Nedirbančio jaunimo mažėja
„Eurostat“ duomenimis Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis 2014 m. sudarė 18 proc. , o tai beveik dvigubai mažiau nei 2010 m.“ – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Žilvinas Martinaitis. Anot jo, šiuo metu jaunimo nedarbo sumažėjimą nulėmė bendras nedarbo mažėjimas šalyje. Be to, dalis bedarbių emigravo. Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis nėra pats didžiausias Europoje. Ispanijoje, Graikijoje skaičiuojama, kad apie pusė jaunų žmonių neturi darbo. Tačiau nors šiuo metu jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo, bet dar nepasiekė 8,7 proc. lygio, koks buvo prieš krizę.
„Nors jaunimo nedarbas sumažėjęs, bet bėda ta, kad jaunimo nedarbo lygio skaičiavimas nėra labai tikslus. Iki šiol minėti skaičiai apėmė ir tuos jaunus žmones, kurie mokosi. Daug didesnė problema yra su jaunimu, kuris nei dirba, nei mokosi. Tokių jaunuolių Lietuvoje 2013 m. buvo 11 proc. Tai 2 proc. mažiau nei 2010 m., – kalba Ž.Martinaitis. – Ši problema yra visoje ES ir Lietuva nėra šioje srityje „ryškiausia“. Yra šalių, kur žymiai blogiau. Tačiau yra šalių, kur padėtis ir geresnė. Pavyzdžiui Skandinavijoje nedirbančio ir nesimokančio jaunimo yra dvigubai mažiau nei Lietuvoje“.
Ilgalaikis jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį tiek patiems jaunuoliams, tiek visai valstybei. Tyrimai rodo, kad ilgai nedirbantys jaunuoliai rizikuoja ir ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas. „Taip pat skurdas iš vienos kartos pereina į kitą, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistas Valdas Maksvytis.
Deja, tačiau problematiško jaunimo bėdas sprendžiantys darbo specialistai pastebi, kad jaunuoliai Lietuvoje dažnai gėdijasi dirbti paprastus darbus, atseit, pažįstami pamatys ir apkalbės. Tačiau išvykę į Vakarus tie patys žmonės dažnai dirba tuos pačius pagalbinius darbus ir tuo didžiuojasi. Todėl svarbu, kad ir Lietuvoje įsivyrautų nuomonė, kad visi darbai yra garbingi.
Ypač aktualu tai, jog jaunimo nedarbas tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos svyravimų. Anot ekspertų, šią priklausomybę galima sušvelninti naudojant įvairias jaunimą skatinančias priemones. „Reiktų užtikrinti, kad jaunimas neiškristų iš švietimo sistemos. Taip pat labai svarbu socialinės paslaugos visai šeimai, nes jaunuoliai iš socialiai rizikingų šeimų dažnai paveldi šeimos elgsenos modelį“, – kalba Ž.Martinatis. Jis ypač pabrėžia, kad nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui reikšminga ne tik kad įgyti kompetencijos, bet gauti motyvacijos tą kompetenciją įgyti ir panaudoti. „Dažnai pastebima, kad nemotyvuoti jaunuoliai į mokymus ateina vieną kitą kartą, o paskui dingsta“, – problemą įvardina dėstytojas.
Pagalba dešimtims tūkstančiams jaunuolių
ES struktūrinių fondų lėšomis 2015 m. bus pradėti įgyvendinti projektai jaunimui iki 29 metų – tiek registruotiems, tiek neregistruotiems teritorinėse darbo biržose. „Vienas projektas bus skirtas jaunuolių ankstyvajai intervencijai ir aktyvumui skatinti. Tai įvairios motyvacinės veiklos, kompetencijų kėlimo mokymai. Kitas projektas – integracijai į darbo rinką skatinti. Tai aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, tokios kaip įdarbinimas subsidijuojant, profesinis mokymas ir t.t.“, – pasakoja V.Maksvytis.
„Minėtuose projektuose ir programose didelis dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamų jaunuolių, kuriems kyla ypatinga rizika prarasti galimybę dirbti ar mokytis arba ir toliau neturėti tokios galimybės, integracijai, – kalba V.Maksvytis.- Šiai tikslinei grupei būdinga bendravimo, socialinių įgūdžių stoka, nepakankamas pasitikėjimas savo jėgomis, planavimo įgūdžių, ryžto, iniciatyvumo trūkumas, vengimas prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, nepakankamai adekvačiai suvokiama padėtis šalies ir regiono darbo rinkoje, siekis iš karto gauti didelį atlyginimą, motyvacijos mokytis ir dirbti stoka ir pan“.
Projektų metu bus organizuojami mokymai tokiomis temomis kaip savęs pažinimas, pasitikėjimo savimi stiprinimas, vidinės motyvacijos skatinimas, pozityvaus mąstymo ugdymas, lyderystė ir pan., jaunuoliai galės su profesionalių psichologų pagalba identifikuoti savo darbinius gebėjimus ir profesinius interesus, taip pat didelis dėmesys bus skiriamas jaunuolių tiesioginiam bendravimui su darbdaviais, realiam profesijų išbandymui įmonėse su mentoriaus pagalba. Jaunuoliams, norintiems užsiimti savarankiška veikla, bus siūlomi verslumo mokymai, organizuojami susitikimai su smulkiais verslininkais gerosios patirties perėmimui.
Jaunuoliams, turintiems profesiją, tačiau stokojantiems socialinių įgūdžių bus organizuojami mokymai temomis: laiko, konfliktinių ir stresinių situacijų valdymas, pasitikėjimas savimi, teigiamas savęs vertinimas, atsakomybės prisiėmimas, efektyvus savęs pristatymas darbo paieškos ir darbo situacijos ir pan.
Visos šios veiklos vyks iki 3 mėn. Procesus, dalyvius koordinuos projekto koordinatoriai. Dalyviams bus apmokamos kelionių išlaidos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Praėję visą šį 3 mėn. trukmės ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo „kursą“, jaunuoliai galės dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, profesinio mokymo, darbo rotacijos, savanoriškos praktikos, bedarbių teritorinio judumo rėmimo priemonėse.
„Čia tik dalis suplanuotų veiklų, – teigia V.Maksvytis. – Įgyvendinant minėtus projektus, taip pat bus siekiama identifikuoti niekur neregistruotus nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunus asmenis ir suteikti jiems paslaugas. Čia svarbų darbą nudirbs kuriamas socialinių partnerių tinklas, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, atviri jaunimo centrai ir erdvės“.
Planuojama, jog iki 2020 metų projektuose, skirtuose sumažinti jaunimo nedarbą, dalyvaus 45 tūkst. jaunų asmenų.
