Kai kurios Europos šalys nepaliauja klibinti Rusijos rinkos durų rankenos. Graikija nusiuntė laišką Rusijos premjerui Dmitrijui Medvedevui su prašymu leisti eksportuoti graikiškas braškes, apelsinus bei persikus.
Rusija neliko be atsako šaliai, kurios valdantieji palankiai atsiliepia apie Kremlių. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šalis įsileistų produkciją iš Europos, jei Vakarų šalių įmonės investuotų į gamyklas. Lietuvos investuotojai šią žinią priėmė atsargiai.
Pasiūlė savo planą
Rusijai verkiant reikia užsienio investicijų. Užsienio kapitalas ištekėjo iš šalies, kredito reitingas sumažintas iki niekinio lygio, o užsienio investuotojai iš tolo apeina Rusiją. Tad ieškoma įvairių būdų, kaip juos privilioti iš Europos. Ir drauge sukiršinti ES valstybes.
„Galima sukurti netiesioginio importo schemą – tiekti žaliavas investuojant į Rusijos teritorijoje statomas maisto produktų perdirbimo įmones“, – pareiškė V.Putino atstovas spaudai.
Taip jis sureagavo į Graikijos prašymą leisti įvežti į Rusiją žemės ūkio srities gaminių. Tiesa, jis priminė, kad Rusija yra Pasaulio prekybos organizacijos narė ir negali daryti išimčių vienai iš Europos Sąjungos valstybių.
Kai vakar šią žinią perskaitė didžiausias lietuvių investuotojas Kaliningrade Audrius Kaladžinskas, jam kilo daug klausimų.
„Gal tai bandymas apeiti embargą?“ – stebėjosi lietuvis.
A.Kaladžinskas vadovauja mėsos perdirbimo įmonei „Kaliningradskij delikates“. Tai didžiausia lietuvių investicija Rusijai priklausančioje srityje. Į ją lietuviai jau yra investavę per 20 mln. eurų.
Iškilo daug klausimų
Dešras bei kitus mėsos produktus gaminanti įmonė anksčiau dalį žaliavų įsiveždavo iš Lietuvos. Bet paskelbus embargą mėsos tenka ieškoti kitur, todėl, pavyzdžiui, vištieną dar visai neseniai įmonė gabenosi iš Brazilijos.
Verslininkas A.Kaladžinskas sakė, kad jei būtų leista pasinaudoti galimybe importuoti žaliavą iš Europos, jo gamykla tuo pasinaudotų. Bet neaišku, kaip Rusijos valdžios pasiūlymas galėtų suveikti techniškai.
„Žaliavos mums atsivežti negalima, tačiau gamyklą pastatėme. Neįsivaizduoju, kaip muitinė galėtų kai kuriuos produktus įsileisti, čia reikėtų keisti muitinės režimą“, – svarstė gamyklos vadovas.
Todėl jam atrodo, kad D.Peskovo žodžiai labiau skirti graikams – norite parduoti braškes, statykite perdirbimo įmonę.
Tiesa, neaišku, ar tai galiotų ir tiems, kurie gamyklas yra pastatę anksčiau.
Rusijoje veikia ir daugiau perdirbimo įmonių, kuriose yra lietuviško kapitalo, tačiau žaliavas jos dažniausiai perka šalies viduje. Pavyzdžiui, Kaliningrade gamyklą turinti įmonė „Daumantai LT“ žaliavas perka vietoje. Panašiai elgiasi ir kitos įmonės.
Anksčiau planų turėjo
Lietuvos pieno perdirbėjai anksčiau turėjo minčių pirkti įmones Rusijoje.
Iki užsitrenkiant durims į Rusijos rinką ją pasiekdavo kiek daugiau nei 20 proc. Vilkyškių pieninės produkcijos.
Porą kartų Rusijoje net rimtai svarstyta pirkti perdirbimo įmones. Pirmą sykį tai buvo maždaug prieš penkerius metus, antrąjį – 2013-ųjų pabaigoje ir praėjusių metų pradžioje.
Vis dėlto abiem atvejais Vilkyškių pieninė savo veiklos Rusijoje neišplėtė.
Kaip „Lietuvos rytui“ sakė įmonės generalinis direktorius Gintaras Bertašius, dėl pirkinių teko persigalvoti, mat lūkesčių neatitiko nusižiūrėtų perdirbimo įmonių įranga.
Tačiau dabar, kai eksportuotojams į Rusiją tenka kas metai ar dažniau susidurti su vienokiomis ar kitokiomis problemomis, minčių Rusijoje turėti perdirbimo įmonę nebeliko.
„Šiandien patikėti pažadais sudėtinga. Geopolitinė situacija juos visus gali sužlugdyti“, – kalbėjo G.Bertašius.
Jei Rusija persigalvotų ir į savo rinką įsileistų gaminius iš užsienio, Vilkyškių pieninė ir vėl mėgintų į šią šalį gabenti savo produkciją.
„Rinka įdomi, tačiau į ją žiūrėsime kur kas atsargiau – didinti eksporto masto iki, tarkime, 25 proc. neketiname. Tai turėtų būti nedidelė eksporto dalis – apie 15 proc.“, – kalbėjo G.Bertašius.
Jo vadovaujama pieninė Rusijos rinkai skirtą produkciją šiandien veža į kitas šalis. Mėginama įsitvirtinti Persijos įlankos, Azijos šalyse.
Tik bando kiršinti?
Lietuvos analitikai siūlo kritiškai vertinti Vladimiro Putino atstovo žodžius. Tikėtina, kad Rusija tokiu pasiūlymu ir toliau bando skaldyti ES valstybes.
„Matomas akivaizdus bandymas skaldyti ES valstybes nares, bandant su vienomis bendradarbiauti, o kitas bausti“, – įsitikinęs „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.
Todėl jis skeptiškai vertina lietuvių norą investuoti pinigus šioje rinkoje.
„Jau daug metų pieno perdirbėjams Rusija buvo ir pelno, ir bėdų šaltinis, nė vienas jų nenusprendė imtis gamybos toje šalyje.
Būtų sunku patikėti, kad, šalies rizikai išaugus, pieno perdirbėjai norėtų rizikuoti pinigais“, – sakė analitikas.
Tačiau jis neabejojo, kad svarstomos įvairios galimybės, ypač jeigu investavimas į gamybą Rusijoje būtų formalus ir techninis, nereikalaujantis lėšų.
Lietuvos komercijos atašė Rusijoje Remigijus Kabečius anksčiau yra teigęs, kad Rusijoje investavę lietuviai nepabėgo, bet naujų projektų ar planų šioje valstybėje turi mažiau nei pernai.
