Filmai gims mokslinių tyrimų laboratorijoje
Šiuo metu Vilniaus kino klasteriui priklauso 22 nariai, kurie dirba bendram tikslui – sukurti ir suteikti pilną audiovizualinės produkcijos paslaugų paketą Lietuvoje bet kokio dydžio projektui, bet kuriame jo etape. Vieną pagrindinių kino klasterio susikūrimo priežasčių, kurią įvardija vadovas Aidas Akcijonaitis, tai galimybė įmonėms ne tik vienytis, būti labiau matomoms vietinėje ir užsienio rinkose, bet ir pasiūlyti daugiau, modernesnių ir patrauklesnių paslaugų. Vilniaus kino klasteris aktyviai bendradarbiauja kuriant filmus ir kitą audiovizualinę produkciją su Latvijos, Ukrainos, Švedijos, Kanados ir Skandinavijos šalių kino kūrėjais.
Norint tapti savo srities lyderiais Lietuvoje ir pritraukti užsienio šalių kino kūrėjų dėmesį, reikėjo kuo nors išsiskirti. „Įkūrus Vilniaus kino klasterį buvo ieškoma tokio produkto, kurio nėra Lietuvoje, kad nereikėtų konkuruoti mažoje Lietuvos rinkoje, o taip pat kad jis būtų įdomus užsieniui. Taip gimė mintis sukurti modernią laboratoriją, kurioje būtų galima užsiimti ypatingu filmavimu (angl. Table top)“, – pasakojo A.Akcijonaitis. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų paramos lėšomis, buvo atidarytas vienintelė Baltijos šalyse šiuolaikiška audiovizualinė laboratorija, kurioje gausu modernios įrangos.
Vienas unikaliausių ir įspūdingiausių pirkinių – specialus robotas, galintis daug kartų itin didelės raiškos ir greito filmavimo kamera nufilmuoti objektą Greituminio filmavimo galimybės bus naudojamos ne tik kuriant audiovizualinę produkciją, bet ir moksliniams tyrimams. Pavyzdžiui, ši technika leidžia geriau perprasti stiklo dužimo principus, naudojama automobilių saugumo tyrimuose ir kitose srityse, kur reikia greitai ir iš visų pusių nufilmuoti veiksmą, kurį neįmanoma pamatyti plika akimi.
Jungimasis į klasterį – galimybė užmegzti kontaktus visame pasaulyje
Į Vilniaus kino klasterį susibūrusios kino ir audiovizualinių kūrinių įmonės netruko pastebėti, kad darbas drauge ne tik padeda išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje dėl teikiamų paslaugų kompleksiškumo, bet ir padeda savo veiklą pristatyti užsienyje, susitikti su specialistais, dalintis tarpusavio patirtimi ir žiniomis. Pasinaudoję ES struktūrinių fondų parama, Vilniaus kino klasterio nariai dalyvauja mokymuose ir seminaruose, kurių metu turi galimybe išmokti dirbti su naujausia technika. Taip pat vyksta klasterio pristatymas užsienyje ir Lietuvoje. Dalyvaujama tarptautinėse parodose, įvairiuose kino ir audiovizualinių menų renginiuose. „Pristatydami Vilniaus kino klasterį mūsų nariai apsilankė nuo JAV iki Japonijos, Lietuvoje savo veiklą pristatėme 60 įmonių, savo nariams surengėme 20 kompetencijos tobulinimo renginių. Norėdami didinti klasterio žinomumą, sukūrėme jį pristatančius bukletus, interneto svetainę“, – apie atliktus darbus kalbėjo generalinis direktorius.
Jaunieji menininkai Vilniaus pakraštyje kuria kino mekoje
Vilniaus kino klasteris ne vienintelė priemonė skatinanti atgimti lietuvišką kiną. Prieš dvejus metus, Vilniaus pakraštyje, Bareikiškių kaime įsikūręs audiovizualinių menų industrijų inkubatorius (AMII) siekia suvienyti Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kūrybinį potencialą ir Lietuvos kino studijos techninius išteklius kuriant profesionalų kiną bei didinti studijas baigusių jaunų profesionalų tobulinimosi galimybes. Šis projektas, kaip teigia AMII direktorė Inesa Kurklietytė, pareikalavo didelio pasiruošimo ir ne vienerių metų darbo. O prie jo įsteigimo prisidėjo ES struktūrinių fondų parama, suteikta pagal „Asistentas-2“ priemonę. „Inkubatoriaus gamybinė bazė ir žmogiškieji ištekliai sukūrė sąlygas jaunajai audiovizualinių menų kartai sėkmingai įsilieti į rinką. Pasinaudojus AMII technika ir lengvatinėmis sąlygomis, rezidentai turi visas galimybes kurti konkurencingą ir kokybišką audiovizualinį produktą, plėsti savo veiklą į užsienį. Tokia bazė bei partnerystė su kitomis rinkoje veikiančiomis įmonėmis, palengvina ir pagerina rezidentų kūrybinio darbo procesą“, – teigia I. Kurklietytė.
Po inkubatoriaus stogu įkurta moderni techninė bazė, užimanti beveik 2 tūkst. kv. m. erdvę. Joje funkcionuoja erdvinio garso suvedimo, sinchroninių garsų bei balso ir dialogų įrašymo studijos, vaizdo postprodukcijos bei kompiuterinės grafikos stotys, nelinijinio montažo centras. Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius kūrėjams užtikrins ir pačią įvairiausią reikalingą techniką: kilnojamą garso įrašymo, filmavimo bei apšvietimo, aukštos rezoliucijos vaizdo kameras, vaizdo stabilizavimo sistemas ir milžinišką filmavimo kraną. Šioje modernioje meno bazėje taip pat įrengtos kino peržiūroms ir repeticijoms skirtos salės, patalpos konferencijoms bei patogiam rezidentų darbui. Poilsio erdvės taip pat nebuvo pamirštos – inkubatoriaus antrajame aukšte įkurtas poilsio ir kavos kambarys su virtuvėle, o tiems, kurie ketina dirbti visą naktį, inkubatorius siūlo ir kelis miegamuosius. Turint tokius techninius resursus, direktorė I.Kurklietytė kalba ir apie įvairius tarptautinius mokymus jauniesiems kino kūrėjams inkubatoriuje, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas tikisi, jog tai padės apsispręsti jaunimui pasilikti studijuoti ir kurti Lietuvoje.
Per dvejų metų gyvavimo laikotarpį inkubatoriuje sukurta ar dalyvauta kuriant 10 filmų, tarp kurių – ir užsieniečių, ir lietuvių darbai. Vieni žinomiausių rež. A. Šlepiko „Moterys meluoja geriau. Kristina“ (postprodukcijos darbai), rež. R.Marcinkaus „Traukinio apiplėšimas pagal Saulių ir Paulių“ (filmavimo technika), rež. J.Pauliko „Nepatyręs“ (garso postprodukcijos darbai). Šiuo metu AMII bazėje aktyviai veikia gamybos įmonė „Incubush“, kuri, bendradarbiaudami su Fashion TV ir režisieriumi Wiktor Grodecki, kuria pilnametražį filmą „Next year in Shanghai“.
Lietuvos kino atgimimą skatina ES parama
Vilniaus kino klasterio ir AMII veikla neabejotinai prisideda prie Lietuvos kino atgimimo. Jaunieji menininkai įgauna visas galimybes ne tik tobulinti savo kompetencijas, bet ir filmui kurti pasinaudoti naujausia, aukščiausius kino kūrimo standartus atitinkančia technika. Tuo pačiu šių projektų realizavimas ir jų metu sukurta infrastruktūra leidžia išspręsti vieną esminių kino industrijos problemų – parengti technologinių tyrimų profesionalus ir technologinių sričių specialistus.
Ūkio ministerija, pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemones „Inoklaster LT“ bei „Inoklaster LT+“ Vilniaus kino klasterio plėtrai ir infrastruktūros sukūrimui skyrė daugiau nei 740 tūkst. Eur ES struktūrinės fondų paramos. AMII, pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas-2“ skirta daugiau nei 2,2 mln. Eur ES struktūrinių fondų paramos lėšų.
