18 proc. padidėjusi makaronų, 14 proc. – ryžių, 18 proc. – kitų kruopų ir žirnių prekyba, penktadaliu išaugusi žvakių paklausa. Konservuotų vaisių bei daržovių, nelygu rūšis, parduodama nuo kelių iki keliolikos procentų daugiau, žuvies konservų – 3,5 proc. Tokius skaičius, lygindamas sausį su vasariu, pateikia prekybos tinklas „Maxima“.
Šio tinklo Latvijos parduotuvėse pirkėjų elgesys primena lietuvių. Tuo pačiu laikotarpiu – sausį, palyginti su vasariu – latviai 50 proc. daugiau pirko žuvų konservų, 40 proc. daugiau – žvakių. Kaimyninėje šalyje truputį suaktyvėjusi prekyba makaronais, grikiais. „Maximos" tinklo parduotuvėse Estijoje skaičiai kiek kitokie. Nors estai 37 proc. daugiau pirko žirnių ir 8 proc. daugiau žuvų konservų, tačiau makaronų parduota 10 proc. mažiau, ryžių – 15 proc., grikių – 20 proc.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė sakė, kad jų darbuotojai iš pirkėjų išgirsta klausimų, ar nepristigs produktų, o į tuščias lentynas dalis klientų žiūri nerimastingiau.
„Ypač senyvo amžiaus žmonės klausia, ar tai nereiškia, kad kai kurių produktų stinga, ar nereikia įsigyti jų daugiau. Tikrai visko užteks“, – tikino pašnekovė.
Suprantama, prekybai visada įtakos turi kaina. Pirkėjai nepraranda progos sutaupyti ir, paskelbus apie akcijas, prisiperka ilgai negendančių prekių. Vis dėlto, pasak R.Saulytės, karinis konfliktas taip pat daro įtakos: net ir tuomet, kai neramumai Ukrainoje tik prasidėjo, taip pat pastebėta, kad ilgai negendančių produktų pirkta daugiau.
Nieko panašaus nemato
Tiesa, tiek prekybos tinklo „Norfa“, tiek „Rimi“ atstovai teigė nieko panašaus nepastebėję.
„Vasarį savo tinkle nepastebėjome, jog būtų perkama daugiau sausų, ilgai negendančių produktų. Priešingai: matome, kad pirkėjai, gruodį prieš euro įvedimą prisipirkę greitai negendančių produktų, šiuo metu naudoja sukauptas atsargas. Mūsų parduotuvėse sausio ir vasario mėnesiais kaip tik smarkiai suaktyvėjo prekyba vaisiais ir daržovėmis. Panašu, kad žmonės vis daugiau vartoja šviežio maisto“, – komentavo prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė.
Tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose veikiančiose prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse ilgai galiojančių prekių, tokių kaip makaronai, ryžiai, aliejus ir kitų gaminių, pardavimas išlieka stabilus.
Akivaizdesni pokyčiai pastebėti praėjusių metų gruodį. Tuomet bakalėjos prekių būdavo parduodama 10 proc. daugiau, o paskutinėmis metų dienomis kai kurių šios kategorijos prekių buvo perkama 20 ar net 40 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2013-ųjų laikotarpiu.
Prekybos tinklo atstovas Andrius Petraitis taip pat įtaria, jog pirkėjai dabar vartoja iki euro įvedimo įsigytas prekes.
Tačiau dėl taikytų akcijų vasarį daugiau buvo parduota mėsos ir žuvies konservų: mėsos konservų apie 7 proc. daugiau, žuvies konservų – apie 4 proc. daugiau.
Pavasarį ieško kitokio maisto
Anot A.Petraičio, kasmet, atšilus orams, žmonės daugiau perka lengvesnio maisto, pavyzdžiui, dribsnių.
„Sezoniškumas lemia tai, kad pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau lentynose ieško maistingo, daugiau naudingų medžiagų turinčio maisto. Vieni populiariausių šioje prekių kategorijoje – įvairūs dribsniai ir jų batonėliai. Jų pastaruoju metu parduodama beveik 40 proc. daugiau. Turbūt dėl šiltesnio nei įprastai oro apie 17 proc. padidėjo ir prekyba alumi skardinėse“, – kalbėjo prekybos tinklo „Iki“ atstovas.
Karas kelia didesnį nerimą
Rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ atliko vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimą. Jis rodo, jog 2014 m. Lietuvos vartotojų susirūpinimas galima karo grėsme buvo kur kas didesnis nei ankstesniais metais. Tačiau aukščiausią lygį pasiekęs trečiąjį metų ketvirtį, ketvirtąjį ketvirtį nerimas dėl karo sumažėjo 4 procentais. Vis dėlto 10 proc. Lietuvos vartotojų prisipažino jaučiantys nerimą dėl karo grėsmės.
„Akivaizdu, jog vartotojų nerimą labiausiai kėlė Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Vis dėlto reikšmingų vartojimo pokyčių, kuriuos būtų lėmęs nerimas dėl karo, nepastebėta nei pernai, nei šiemet“, – lrytas.lt sakė „ACNielsen Baltics“ direktorė Inga Ilkytė.
Kur kas daugiau nerimo vartotojams kelia kitos sritys. 2014 m. pabaigoje išaugo Lietuvos gyventojų susirūpinimas sveikata, išsilavinimu, darbo sauga.
Nuogąstavimus šiomis sritimis atitinkamai išsakė 44 proc., 26 proc. ir 25 proc., o tai buvo 12, 1 ir 10 procentų daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį. Taip pat nerimaujama dėl darbo ir asmeninio gyvenimo balanso (15 proc.), maisto kainų (14 proc.), mokesčių naštos (12 proc.), ekonomikos (9 proc.).
