Rusija rengiasi bankrutuoti amerikietiškai

Rusijos vyriausybė svarsto idėją papildyti šalies įstatymus JAV Bankroto kodekso (United States Bankruptcy Code) 11 skyriaus (Chapter 11) analogu, praneša Rusijos laikraštis „Vedomosti“.

Analitikai prognozuoja, kad didžioji krizės banga Rusiją užlies jau rudenį.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Analitikai prognozuoja, kad didžioji krizės banga Rusiją užlies jau rudenį.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 3, 2015, 3:25 PM, atnaujinta Jan 11, 2018, 6:11 PM

Apie numatomas įstatymo pataisas leidiniui pranešė finansų ministro pavaduotojas Aleksejus Moisejevas. Pasak jo, ministerijos laukia nurodymo parengti bankroto įstatymo pataisas. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, jas rengs Ekonominės plėtros ministerija.

Laikraštis teigia, kad ši ministerija numatomos reformos deramai nepakomentavo, o ministro pirmininko pirmojo pavaduotojo Igorio Šuvalovo atstovas komentuoti atsisakė.

Idėja gimė iš antikrizinio plano: jame buvo numatyta įsteigti beviltiškų skolų agentūrą, kuri išpirkinėtų beviltiškus bankų kreditus ir gelbėtų įmones nuo bankroto. Anot A.Moisejevo, agentūros steigimas atsimušė į klausimą: „Kodėl reikėtų duoti pinigų tiems, kas privedė kompaniją prie bankroto?“.

JAV yra du bankroto būdai. Pirmas: bankrutavusios įmonės turtas išparduodamas dalimis, gauti pinigai padalijami kreditoriams. Antras: gamybinė įmonė kaip turtinis kompleksas išlieka, savininkas keičiasi.

Rusijoje įteisintas tik pirmasis būdas. Jeigu įstatymas bus priimtas, tai, kaip aiškina finansų ministro pavaduotojas, procedūra bus tokia: paskiriamas teismas, kuris priima sprendimą, kad įmonė iš esmės gali dirbti, tačiau susiduria su laikinais sunkumais, ji atimama iš akcininkų ir perduodama laikinajam valdytojui, šis organizuoja gamybą ir ieško investuotojo. Buvę akcininkai nieko negauna, pabrėžia A.Moisejevas.

Toks principas jau taikomas bankams: sanavimas, perdavimas Indėlių draudimo agentūrai ir po to naujam savininkui. Naujausias pavyzdys – bankas „Trast“. Tą patį reikia padaryti ir su nebankinėmis kompanijomis, įsitikinęs pareigūnas.

Tokiais atvejais valdytoju galėtų tapti beviltiškų paskolų agentūra. Agentūros uždavinys – privačių investuotojų paieška. Tačiau, kaip mano A.Moisejevas, ji turi turėti teisę tam tikrais atvejais investuotojų pinigus pakeisti savo pinigais. Apie konkretų sprendimą kalbėti dar anksti.

11 skyriaus principas Rusijoje seniai taikomas neformaliai, mano A.Moisejevas: bankrutuoja regione koks nors stambus žemės ūkio bendrovių susivienijimas, vietos valdžios institucijos sukviečia kreditorius ir prašo susitarti dėl restruktūrizavimo.

Ir dabar yra vienas iš dviejų pasirinkimų: arba sunaikinti įmonę kaip turtinį gamybinį kompleksą, arba duoti pinigų savininkams, skundžiasi ministro pavaduotojas, o reikia įvykdyti „General Motors“ gelbėjimo scenarijų. Štai kaip 2009 metais buvo vykdoma kompanijos „General Motors“(GM) bankroto procedūra.

Kompaniją padalijo: naujajai GM atiteko geriausi aktyvai, senają išpardavė. Naujojoje JAV vyriausybė gavo 60,8 proc. akcijų už 49,5 mlrd. dolerių finansinę pagalbą 2010 metų lapkritį. GM suorganizavo pirminį viešą akcijų siūlymą visuomenei (IPO). Iki 2013 metų lapkričio valstybė visiškai pasitraukė iš GM, į biudžetą grįžo 49,5 mlrd. dolerių.

Pakeisti savininką Rusijoje galima ir dabar, bet ne per 39 dienas, kaip buvo su GM, ir ne taip lengvai, aiškina arbitražo valdytojas Jevgenijus Semčenko. Pirma, dar iki bankroto savininkas ir kreditoriai gali sudaryti taikingą susitarimą, surasti trečiąjį asmenį, kuris padengs skolas ir gaus akcijų, bet čia reikalinga savininko valia. Antra, teismas gali skirti išorinį stebėjimą: valdyti kompaniją perduodama laikinajam administratoriui, apribojamos akcininkų teisės, dividendų išmokėjimas. Tačiau po bylos nutraukimo akcininkų teisės atkuriamos, aiškina Antonas Aleksandrovas, juridinės firmos „MZS ir partneriai“ (Monastyrskis, Ziuba, Stepanovas) partneris.

Trečia, tai įmanoma bankroto proceso stadijoje: savininko valios nereikia, kreditorių susirinkimas gali nuspręsti parduoti kompaniją ne dalimis, kad būtų grąžinti pinigai, o visą, tęsia J.Semčenko.

Yra du būdai. Pirmas: sukurti turtinį kompleksą, kuriam perduodamas visas bankrutuojančios įmonės verslas su turtu, darbuotojais ir nematerialiaisiais aktyvais ir parduoti jį surengus konkursą naujam investuotojui – pinigai atitenka kreditoriams.

Antras: sukurti vieną arba keletą akcinių bendrovių, pavyzdžiui, „blogiems“ ir „geriems“ aktyvams ir parduoti jas – taip kaip GM bankroto atveju. Bet visa tai truks ne mėnesį, o metus arba dvejus – tiek trunka stebėjimo procedūra, sako J.Semčenko, 11 skyriaus analogo atsiradimas įstatyme pagreitins savininko pakeitimą, o tai reiškia, kad procesas bus ne toks skausmingas įmonei, jos darbuotojams ir kontrahentams.

Ši idėja turi priešininkų: Ekonominės plėtros ministerija jau bandė įgyvendinti ją prieš keletą metų, bet sutrukdė Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga, prisimena federalinis valdininkas. Nuo praėjusios krizės buvo du garsūs atvejai, kada po finansinės padėties pagerėjimo keitėsi kompanijos savininkas: „Vnešekonombank“ gavo „Traktornyje zavody“ ir „Amūrstal“.

Dabar bankai – „Mečelo“ kreditoriai(VTB, „Gazprombank“ ir „Sberbank“) reikalauja konvertuoti kompanijos skolą į akcijas ir nušalinti „Mečelo“ direktorių tarybos pirmininką ir pagrindinį savininką Igorį Ziuziną nuo kompanijos valdymo. Tačiau I.Ziuzinas nesutinka, jis siūlo restruktūrizuoti skolą. Dabar svarbiausias principas – iki bankroto pradžios priversti atiduoti nuosavybę negalima, pabrėžia firmos „Jegorovas, Puginskis, Afanasjevas ir partneriai“ partneris Sergejus Kovaliovas.

Kreditoriams patiks 11 skyriaus analogas. Kitų šalių statistika rodo: grąža didesnė įvykdžius kompanijos restruktūrizaciją, o ne jai bankrutavus, pastebi „Gazprombanko“ valdybos narė Jekaterina Trofimova.

Veikianti įmonė kainuoja daugiau, negu pajamų neduodantys aktyvai, ypač pakeičiant neefektyviai dirbantį savininką, solidarizuojasi „Sberbanko“ viceprezidentas Maksimas Degteriovas, tačiau daug klausimų kels tokio pakeitimo procedūra ir teisėtumas.

„Tai atveria Pandoros skrynią „reiderių“ siautėjimui (kai viena kompanija bando“praryti“ kitą, supirkdama didžiąją dalį jos akcijų – Red.)“, – baisisi banko – „Mečelo“ kreditoriaus darbuotojas: sunku įsivaizduoti teisėją, kuris gali priiminėti tokius sprendimus.

Teisėjai šiuo metu nepasirengę priiminėti ekonominių sprendimų, bet per krizę, kada laukiama bankrotų lavinos, alternatyvos 11 skyriui nėra, kategoriškai nusiteikęs valdininkas: „Kitaip bus likviduojamos gyvybingos įmonės, o jų aktyvai – pardavinėjami pusdykiai“.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.