Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu, parengė kasmetinę jo stebėsenos pažymą. 2010 m. priimtas šis teisės aktas yra taikomas įmonėms, turinčioms didelę rinkos galią mažmeninėje prekyboje. Šiuo metu tai keturios prekybos bendrovės, – „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“ bei „Norfos mažmena“.
Analizuodami prekybos tinklus valdančių įmonių ir tiekėjų santykius, Konkurencijos tarybos ekspertai 2014 m. atliko dvi apklausas. Vienoje jie domėjosi prekybos tinklų tiekėjams taikomomis baudomis, jų skyrimo dažnumu ir priežastimis. Kitoje – gilinosi į tiekėjų ir didžiųjų prekybos tinklų santykius, nustatant esmines prekių tiekimo procedūras bei kitus bendradarbiavimo aspektus.
Į klausimus apie taikomas baudas atsakė 70 iš 100 apklaustų tiekėjų ir 4 mažmeninės prekybos įmonės.
Apklausoje apie prekybos tinklų ir tiekėjų bendradarbiavimo aspektus dalyvavo 82 iš 120 respondentų.
Tiekėjai, atsakydami į KT klausimynus, pažymėjo kad pradeda jausti Įstatymo naudą: prekybos tinklai rečiau skiria baudas, o derybose dėl sąlygų atsižvelgia ir į tiekėjų interesus.
2015 m. sausio mėnesį Seime buvo įregistruotas minėto įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo, Konkurencijos tarybai pasiūlius, siekiama pagerinti mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų interesų pusiausvyrą.
Kaip? Vienas būdų – sumažinti administracinę naštą įmonėms ir stebėseną vykdyti kas 2 metus. Kitas – apsaugoti tiekėjus nuo prekybos tinklų spaudimo dėl tretiesiems asmenims taikomų tiekimo kainų ir sąlygų.
Trečias – sudaryti galimybę užslaptinti skundą KT pateikusių tiekėjų tapatybę.
Vertindami savo padėtį, 20 proc. tiekėjų nurodė, kad 2014 m. jų padėtis derybose su prekybos tinklais pagerėjo. 2013 m. taip jautėsi tik 10 proc. tiekėjų.
„Vienas iš apklausoje dalyvavusių tiekėjų nurodė, kad efektyvi mažmeninių prekybos įmonių priežiūra padėjo jam išsilaikyti rinkoje o gautos pajamos buvo skirtos naujų produktų kūrimui. Šis įvertinimas liudija, kad įstatymas prisideda prie tikslų, kurių siekė įstatymo leidėjas, įgyvendinimo“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.
Atsakydami į KT klausimyną apie mažmeninių prekybos įmonių skiriamas baudas tiekėjai įvardino ir keletą svarbiausių problemų. Jų teigimu, prekybos tinklai baudas ir sankcijas tiekėjams nustato vienašališkai.
Be to, baudos už sutarčių pažeidimus tiekėjų vertinamos kaip neproporcingai didelės.
Mažmeninės prekybos įmonės griežtą sankcijų tiekėjams politiką teisina poreikiu užtikrinti tinkamą prekių tiekimą, disciplinuoti sutarčių nesilaikančius tiekėjus, o taip pat vartotojų interesais.
Konkurencijos taryba primena, kad mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.
Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėsenos 2014 m. pažyma skelbiama Konkurencijos tarybos svetainės skiltyje Aktualijos.
