Kavinė-bistro, kuriai vadovauja Ž.Jūrienė, su Lietuva lyg ir nieko bendra neturi, tačiau skamba labai lietuviškai. Ji pavadinta „Jums“, tik užrašas ne lotyniškomis raidėmis, o kirilica.
Pradėjus vadovauti imigrantei asortimentas tapo lietuviškesnis. Kavinėje galima rasti didžkukulių, „Žemaičių“ blynų, „Jūratės“ kotletų, šaltibarščių. Tik vėdarai, kuriuos vietiniai vadina bulvine dešra, neprigijo.
Reikia aibės etatų
Vadovauti Kaliningrado prekybos centre „Mega“ įsikūrusiai kavinei Žanai pasiūlė draugai.
Per penkiolika metų, praleistų darbuojantis Vilniaus restoranuose „Čili kaimas“ bei „Submarinas“, verslininkė įgijo daug patirties.
Neramu jai buvo tik dėl visiškos veiklos laisvės: retai pasirodantis „Jums“ savininkas Žaną paliko darbuotis savarankiškai.
Kavinės komandą sudaro apie 20 darbuotojų. Žana iki šiol negali atsistebėti ir rusams būdingu darbo pasiskirstymu.
„Rusiškose įmonėse labai išpūsti etatai. Jų nuomone, kiekvienam darbui reikia atskiro žmogaus – ar tai būtų valytoja, ar indų plovėja.
Ten nesuvokiama, kad direktorė gali ir apskaitą tvarkyti, ir padėti barmenams. Jeigu reikėdavo ką nors skubaus atlikti Lietuvoje, visi puldavo ir padarydavo. Užtat dabar jaučiuosi kaip į sanatoriją pakliuvusi“, – juokavo pašnekovė.
Ją stebina ir nesibaigiančios rusų šventės: „Miestas ištuštėja sulig europiečių Kalėdomis, o prie darbų grįžtama apie sausio vidurį. Paskui Užgavėnės, Moters diena, gegužės šventės. Ir taip visus metus.“
Užblokavo duris palmėmis
Netoli kavinės yra dešimties aukštų verslo centras, jo darbuotojai – nuolatiniai „Jums“ klientai. Bet neseniai prekybos centro „Mega“ administracija iškrėtė nemalonų pokštą: net trims savaitėms užblokavo du įėjimus, vedančius į kavinę.
„Mūsų maitinimo įstaiga įsikūrusi antrame aukšte. Vieną dieną trūko vamzdžiai ir buvo užlieta apačioje esanti parduotuvė.
Nuo to neapsaugotas nė vienas restoranas“, – sakė pašnekovė.
Tačiau užlietos parduotuvės savininkai pretenzijas pareiškė ne kavinei, o prekybos centrui.
Kol kavinė iš draudikų laukė pinigų, centro administracija atjungė vandenį, elektrą. O vėliau užblokavo du įėjimus – vieną užkalė medienos plokšte, kitą užstatė didžiulėmis palmėmis.
„Lankytojai buvo labai pasipiktinę.
Durys atsivėrė tik tuomet, kai į patalpas tame pačiame prekybos centre besinuomojančią Mokesčių inspekciją atvažiavo tikrintojai iš Sankt Peterburgo.
Svečiai norėjo papietauti, bet iškilo problemų. „Mega“ nenorėjo turėti bėdų su inspekcija, tad kliūtys buvo pašalintos“, – pasakojo verslininkė.
Kilo didžiulė panika
Verslininkė savo akimis įsitikino, kaip skaudžiai nuo Rusijos atskirtai Kaliningrado sričiai atsiliepė sankcijos ir rublio nuvertėjimas. Įmonių apyvarta katastrofiškai sumažėjo.
Žmonės nebeturi tiek pinigų, kiek anksčiau – atlyginimai nepadidėjo, o kainos parduotuvėse išaugusios nuo 30 iki 150 proc.
Kavinėms būtinos produkcijos kainas tiekėjai neretai padidino ir iki 300 proc.
Pirmąjį kainų šuolį ir kilusią paniką Žana stebėjo dar gruodį. Buvo šluojamas nekilnojamasis turtas, perkamas auksas, eurai, doleriai.
„Prekybos centre veikia „Sberbank“ padalinys, tai ten nebuvo galima patekti. Parduotuvės buvo pilnos buitinės technikos, baldų. Pastarųjų pardavėjai nutraukė užsakymų priėmimą, nes nežinojo, kas bus toliau“, – pasakojo kavinės vadovė.
Anot jos, dabar parduotuvėse prekių netrūksta, tik kainos žudančios. „Tiekėjai mums gali visko pristatyti, tik pinigus mokėk“, – sakė Kaliningrade dirbanti moteris.
Pasigedo lietuviškų produktų
Lietuvą į darbą Kaliningrade laikinai išmainiusi moteris teigė labai pasigendanti lietuviškų prekių. Ir ne tik ji, bet ir daugelis kaliningradiečių.
„Dabar aš perku baltarusiškus gaminius, nes jie kur kas geresni už rusiškus.
Antai rusai pardavinėja vietoje neva pagal lietuviškus receptus keptą „Bočių“, „Palangos“ duoną, bet nuo lietuviškos ji skiriasi kaip diena nuo nakties.
Darbuotojai kaskart prašo, kad būtinai „Bočių“ duonos iš Lietuvos atvežčiau – jie žino ją ir vertina“, – sakė kavinės vadovė.
Kavinėje daugiausia dirba jaunimas, tad itin didelių politinių ginčų nekyla.
„Tačiau kartais ima ir paklausia, kada mes juos pulsime.
Esu priversta neigti stereotipus, kad lietuviai nemėgsta rusų, kad su jais negerai elgiamasi“, – kalbėjo pašnekovė.
Nerimas dėl ateities
Žana pastebėjo, kad mieste viena po kitos uždaromos įvairios įmonės. „Vieną dieną eini – veikia, kitą – jau ne. Sklando labai daug nerimo.
Jeigu bus taip, kaip prognozuoja Rusijos analitikai, rudenį bus labai prastai. Krizė užgrius su trenksmu“, – spėliojo moteris.
Ji turi planą ir savo vadovaujamai kavinei: jei būtų visai striuka, kavinė veiktų tik nuo pirmadienio iki penktadienio. „Ruoštume tik darbo pietus“, – blogiausią scenarijų įvardijo verslininkė.
Žana yra baigusi pedagogikos studijas. Anot jos, tai praverčia kasdieniame darbe, nes darbuotojai kartais elgiasi kaip vaikų darželyje – tai dėl ko nors įsižeidžia, tai jaučiasi nuskriausti.
Kaliningrade darbo rankų užtenka. Sudėtingiausia surasti tik indų plovėjų. Neretai nori įsidarbinti stikliuko mėgėjai, bet pasitikėti jais sunku: vieną dieną ateina, kitą – jau ne.
Darbo prašo ir imigrantai. Pasak Ž.Jūrienės, Kaliningrado sritis dūsta nuo nelegalų iš Uzbekistano.
„Dabar išėjo griežtas įstatymas, reikalaujantis turėti verslo liudijimą, nuolat atliekami patikrinimai“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, korupcija Kaliningrade taip išvešėjusi, kad jau net nebestebina.
„Atrodo, kad sugrįžau į tolimą praeitį – gal kokius dvidešimt metų atgal.
Susidūrusi su Rusijos valstybinėmis institucijomis, su protu nepaaiškinamais jų reikalavimais tai dar ryškiau pajutau“, – kalbėjo laikina emigrante save laikanti kavinės vadovė Ž.Jūrienė.
