Prasidėjusi Žiburio gatvės 16A daugiabučio namo Alytuje renovacija sukėlė nerimą gyventojams, kai iš valstybės remiamą paskolą suteikusio „Swedbank“ sužinojo, kad išlaidų dydis kiekvieno buto savininkui apskaičiuotas ne tik pagal buto, bet ir pagal sandėliuko rūsyje plotą.
O tai smarkiai skiriasi nuo numatytų išlaidų investiciniame plane.
Sandėliukai naudingi kaip butai
„Investicinį planą „Swedbank“, nepasitaręs ir nesuderinęs su gyventojais, apvertė aukštyn kojomis ir privertė vienų butų savininkus būstą atnaujinti kitų sąskaita.
Bankininkai į naudingąjį plotą, pagal kurį apskaičiuojamas paskolos dydis kiekvienam, sugalvojo įtraukti ne tik butus, bet ir lygiai taip pat sandėliukus rūsyje“, – piktinosi Žiburio gatvės 16A namo savininkų bendrijos revizorė Česlova Radzevičienė.
Su valstybės parama renovuojamam penkių aukštų 40 butų namui dvidešimčiai metų su 3 procentų palūkanomis skirta bendra 268 tūkstančių eurų (925 tūkstančių litų) paskola nepakito, bet gerokai padidėjo kai kurių butų savininkams.
Turintys mažą butą ir didelį sandėliuką mokės 327–1182 eurų daugiau, negu priklauso pagal buto plotą investiciniame plane.
Tokios skaičiavimo metodikos labiausiai nuskriaustam dviejų kambarių 53 kvadratinių metrų buto, pridėjus įregistruotą 18 kvadratinių metrų sandėliuką, šeimininkui naudingas plotas beveik pasiekė keturių kambarių buto dydį ir paskolą išaugino nuo 5290 iki 6472 eurų.
O gyvenantys dideliuose butuose, bet įregistravę 4–5 kvadratinių metrų sandėliukus, mokės 290–420 eurų mažiau.
Mokėjo tik už privatizuojamus butus
Prieš trisdešimt metų įsikraustę į šį 40 butų namą gyventojai sandėliukus rūsyje pasidalino per daug nesureikšmindami ir nesirinkdami -- kam kuris papuolė.
Prireikus vėliau dar pasiimdavo daugiau, nes ir dabar yra likusių laisvų.
Kai prasidėjo butų privatizavimas, išsiperkantiems juos už sandėliukus nereikėjo mokėti ir net nebuvo įvertinta jų galima kaina.
Todėl pasipiktinimą ir sukėlė žinia, kad tie sandėliukų plotai, kartu su butais įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pakeitė paskolų dydį.
Alaus ar vyno barų rūsyje neturi
„Nors aplinkos ministro 1999 metų rugpjūčio 25 dienos įsakyme, vėliau daug kartų papildytame, ir paskutiniame 2014 metų liepos 9 dieną aiškiai parašyta, kad į naudingąjį plotą neįskaitomi rūsiai ir pusrūsiai, išskyrus juose esančius verslo plotus, bankui tai negalioja.
Banke man buvo paaiškinta, kad jis vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 metų lapkričio 27 dienos išaiškinimu. Jis atsirado teisiantis alaus baro savininkui, nenorėjusiam mokėti mokesčių ir motyvavusiam, jog įsikūręs rūsyje. Bet juk tai verslo plotas, o mes nė vienas neturime jokių vyno ar alaus barų“, – piktinosi Č.Radzevičienė.
Taip skaičiuojant viename renovuojamame Alytaus rajono Radžiūnų kaimo daugiabutyje, kur daugelis rūsio sandėliukų net nėra įregistravę, o vienas kitas tai padaręs, mažo buto gyventojas sužinojo, jog jam priklausantis naudingojo ploto dydis beveik padvigubėjo ir atitinkamai išaugo paskola.
Proporcingumo principą pamiršo?
Aplinkos ministerijos tinklalapyje visuomenės informavimo skyriaus komentare nurodyta, jog galėtų būti du variantai: rūsių patalpų plotas į naudingąjį niekam neįskaičiuotas arba įskaičiuotas visiems neatsižvelgiant, ar jis įregistruotas ar neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Civilinio Kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui – taip įtvirtintas proporcingumo principas.
Aplinkos ministerijos būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas sakė, kad „Swedbank“ darbuotojai, vadovaudamiesi minėtu Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, nesilaiko šios antrosios jo dalies – nesuskaičiavo viso rūsių ploto ir nepadalino jo patalpų proporcingai visiems namo gyventojams.
Pirmininkas prašo perskaičiuoti
„Nustatant atskirų savininkų butų/patalpų plotus, įskaitant ir rūsių plotus, bankas vadovaujasi Registrų centro pateikta informacija apie įregistruoto pastato butų ir kitų patalpų savininkus ir jų nuosavybės teise valdomų butų ar patalpų bendrąjį plotą, įskaitant rūsio, kaip nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartyje.
Apie tokį skaičiavimo būdą namo pirmininkas, su kuriuo pasirašoma kredito sutartis, žinojo. Prieš pasirašymą jam buvo pateiktas investicijų ir kredito paskirstymas pagal anksčiau minėtus teisinius reglamentavimus“, – teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Prieš pat pasirašant šią sutartį, Žiburio gatvės 16A namo pirmininku tapęs Gintas Babrauskas prisipažino suklydęs, nes pasitikėjo banku ir nepakankamai atidžiai ją peržiūrėjo.
„Net nepagalvojau, kad gali taip skirtis gyventojų įregistruotų naudojamų sandėliukų plotai. Tikrai neteisinga vieniems užkrauti kitų paskolos dalį.
Likau kalčiausias. Bet kad būtų atkurta teisybė, manau, bankui nebūtų per daug sunku perskaičiuoti kredito dalį kiekvienam butui – visiems be sandėliukų ploto arba proporcingai padalinti viso rūsio plotą turimo buto plotui. Juk bendra kredito suma renovuojamam namui nesikeis“, – svarstė G.Babrauskas.
Ši kredito sutartis Registrų centre kol kas dar neįregistruota.
