5 klausimai apie pinigus renovacijai

Senų daugiabučių atnaujinimo procese dalyvauja daug valstybinių institucijų, taip pat bankai bei savivaldybės. Be to, į savo būsto renovaciją turi investuoti ir patys gyventojai. Dėl gana sudėtingos finansinės daugiabučių atnaujinimo schemos neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl to, jog neaišku, kam ir kokiomis sąlygomis gyventojai galiausiai turės grąžinti kreditą, paimtą būsto renovacijai.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 18, 2015, 4:26 PM, atnaujinta Jan 9, 2018, 2:19 PM

Apie tai, iš kur atkeliauja pinigai daugiabučių modernizacijai Lietuvoje, pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė.

Iš kokių šaltinių gaunamos lėšos daugiabučių renovacijai?

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Lietuvoje finansuojama iš kelių šaltinių. Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti atkeliauja iš valstybės biudžeto, Klimato kaitos specialiosios programos bei pačių gyventojų.

Kaip ES skiria lėšas renovacijai?

Daugiabučių atnaujinimo programa vykdoma naudojant ES struktūrinės paramos lėšas. Jos skiriamos Sanglaudos skatinimo veiksmų programai įgyvendinti pagal Europos Komisijos JESSICA (Jungtinė Europos parama tvarioms investicijoms miestuose) iniciatyvą.

Specialiai šiai iniciatyvai įsteigtas ir JESSICA kontroliuojantysis fondas, kurį administruoja Europos investicijų bankas. Kontroliuojančiojo fondo lėšomis ir teikiami lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo projektams.

Kaip lėšas renovacijai skiria Lietuvos valstybė?

Pirmiausia – valstybės padeda nepasiturintiems gyventojams. Jiems teikiama parama pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Už socialiai remtinus asmenis valstybės lėšomis sumokamas kreditas, paimtas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir padengiamos šios kredito palūkanos.

Be to, jeigu renovuojant namą nusprendžiama įgyvendinti ne tik energiją taupančias, bet ir kitokias priemones, jos finansuojamos taip pat iš biudžeto lėšų. Tai yra – renovacijos išlaidų dalis, tenkanti ne energiją taupančioms investicijų plane numatytoms atnaujinimo priemonėms, gali būti finansuojama iš daugiabučių atnaujinimo programai numatytų biudžeto lėšų, pervestų į kontroliuojantįjį fondą pagal Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir Europos investicijų banko sutartį.

Neretai galvojantys apie renovaciją daugiabučių gyventojai baiminasi dėl to, jog kreditą modernizacijai turės imti iš banko, o šis gali nustatyti dideles palūkanas. Koks bankų vaidmuo daugiabučių atnaujinimo programoje?

Pinigai, kuriuos bankai skolina renovacijai daugiabučių gyventojams – ne bankų, o ES skirtos lėšos, tad ir palūkanas šiems kreditams nustato ne patys bankai. Šiuo atveju bankai yra finansuotojas, kuris suteikia (administruoja) lengvatinį kreditą projektui įgyvendinti ES fondų lėšomis arba nuosavomis lėšomis – bendrojo finansavimo atveju.

Šiuo metu žmonės, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų paimti lengvatinius kreditus su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį, kuris gali siekti iki 20 metų. Konkretus kreditavimo laikas nustatomas kreditavimo sutartyje, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą tvarką apskaičiuojant didžiausią mėnesinę įmoką. Beje, grąžinant šį kreditą anksčiau nustatyto laiko, netaikomi jokie papildomi mokesčiai.

Šiuos lengvatinius kreditus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu arba daugiabučio atnaujinimo administratoriaus, veikiančio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, vardu teikiamas projektui ar jo daliai parengti ir (ar) įgyvendinti – t. y. statybos rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti.

Svarbu atsiminti, kad lengvatiniai kreditai teikiami, tik jei daugiabučio atnaujinimo investicijų plane numatytomis įgyvendinti energinį efektyvumą didinančiomis ir kitos priemonėmis planuojama pasiekti ne mažesnę kaip D pastato energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 20 proc. lyginant su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo.

Ką veikia kitos valstybinės institucijos?

Lietuvoje daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvauja daug įvairių valstybinių institucijų ir įstaigų. Svarbiausią vaidmenį vaidina Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), nes ji administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Apie tai, kaip panaudojamos daugiabučių modernizacijai skirtos lėšos bei daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimo stebėsenos vykdymo ataskaitas BETA teikia Aplinkos ministerijai. Finansines daugiabučių atnaujinimo priemones administruoja Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

www.atnaujinkimebusta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: VRM komentarai apie transporto priemonės savininko deklaravimo kodą