Veriasi nauja niša verslui – gintaro gavyba Lietuvoje

Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia ir derina teisės aktų projektus, kuriuose numatoma keisti mokesčių už gintaro išteklių naudojimą tarifus ir apibrėžti taisykles, taikytinas šiai veiklai. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus pradėta ir gavyba.

Gintaro rinkėjai į pajūrį tradiciškai suplūsta po praūžusių audrų, bet netrukus gali prasidėti pramoninė jo gavyba.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gintaro rinkėjai į pajūrį tradiciškai suplūsta po praūžusių audrų, bet netrukus gali prasidėti pramoninė jo gavyba.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simonas Liutkus („Lietuvos rytas“)

2015-03-18 05:00, atnaujinta 2018-01-09 16:18

Po audrų braidantys gintaro rinkėjai – įprastas vaizdas Lietuvos pajūryje. Tačiau pastaraisiais metais šiuo vertinguoju mineralu susidomėjo ir verslininkai, matantys perspektyvų jį išgauti pramoniniu būdu.

Tai Lietuvoje buvo daroma labai seniai – dar XIX amžiuje. Nuo to laiko išlikęs Gintaro įlankos Juodkrantėje pavadinimas, nors čia jis nebuvo išgaunamas – šalia jos gyveno kasėjai. Dabar yra tikimybė, kad šis verslas mūsų šalyje atgims.

Kreipėsi kelios įmonės

Pasak Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėjos Tomos Leonovos, jau praėjusiais metais kreipėsi kelios įmonės, kurios turi ketinimų pramoniniu būdu išgauti gintarą.

Kol kas mūsų šalyje išžvalgytas tik vienas telkinys, esantis Kuršių mariose. Spėjama, kad 82 hektarų plote šio vertingo mineralo turėtų būti per 100 tonų.

Jis rastas smėlyje, maždaug 0,3–3,9 metro gylyje.

Pasak geologų, čia vidutinė gintaro koncentracija yra 81 gramas kubiniame metre.

„Žinoma, ta teritorija pagal išteklių kiekį neprilygsta Kaliningrado srityje esantiems telkiniams, kuriuose per metus išgaunama apie 300 tonų gintaro.

Tačiau Rusija labai apribojo jo eksportą, nes šis mineralas ten prilygintas strateginei žaliavai.

Kita vertus, pastaraisiais metais smarkiai pakilo gintaro kainos visame pasaulyje. Tikriausiai tai ir skatina verslininkus imtis jo gavybos“, – svarstė Aplinkos ministerijos atstovė.

Procesas jau įsibėgėjo

Verslininkams susidomėjus ministerija ėmėsi skubiai keisti mokesčių tarifus. Įstatymo projektas jau parengtas ir šiuo metu derinamas. Vėliau Vyriausybė jį turėtų pateikti Seimui.

Savo ruožtu rengiamas ir kontrolės tvarkos aprašas. Turėtų būti sudaryta komisija, kuri parengs konkurso sąlygas. Vėliau ketinama skelbti patį konkursą ir nustatyti laimėtoją.

Beje, verslininkai kreipėsi ne tik dėl gavybos, bet ir dėl žvalgybos. Be jau išžvalgyto Juodkrantės telkinio, šiaurinėje Kuršių marių dalyje yra dar trys, kuriuose gali būti gintaro sankaupų.

Aplinką prižiūrės griežtai

Kol kas nėra aišku, kokiu būdu Kuršių mariose gali būti išgaunamas gintaras. Mat mūsų regiono valstybėse – Rusijoje ar Ukrainoje – jo telkiniai yra sausumoje, tad jis kasamas atviruose karjeruose.

Mūsų šalyje gintaro ištekliai tūno vandenyje. Tikėtina, kad jiems išgauti gali būti pasitelktos žemsiurbės. Tačiau konkurso dalyviai gali pasiūlyti ir kitokių būdų, pavyzdžiui, nusausinti atitvertą marių dalį ir surinkti gintarą.

„Bet kuriuo atveju šios veiklos įtaka gamtai bus labai griežtai prižiūrima. Konkurso laimėtojai turės parengti ne tik poveikio aplinkai, bet ir strateginio poveikio aplinkai studiją. Jokios žalos gamtai negali būti padaryta“, – tvirtino T.Leonova.

Dar praėjusiais metais vykusiame seminare Pajūrio tyrimo ir planavimo instituto direktorius daktaras Saulius Gulbinskas teigė, jog gintaro gavyba Kuršių mariose būtų galima, jeigu ji nepažeistų pačių marių hidrologinio režimo ir nepakenktų saugomoms biologinėms vertybėms.

Dėl aplinkosaugos gintaro gavyba gali būti ribojama nuo balandžio 20 iki liepos 15 d. ir nuo rugsėjo 1 iki spalio 31 d.

Kasė 28 metus

* Pramoninė gintaro gavyba Lietuvoje buvo pradėta antrojoje XIX amžiaus pusėje, kai buvo gilinamas Kuršių marių farvateris.

* Kasti gintarą bendrovė „Stantien & Becker" ten pradėjo 1862 metų pavasarį. Prie dabartinės Gintaro įlankos susikūrė kasėjų gyvenvietė, tuo metu vadinta Žemkasių kolonija, arba Kalifornija.

* Kol marių neaptraukdavo ledas, trimis pamainomis dirbdavo 500–600 žmonių. Taip pat veikdavo 19 garais varomų žemsiurbių ir 7 garlaiviai.

* 1864 metais buvo išgauta vos 17 tonų, tačiau po ketverių metų pasiektas rekordas – 94 tonos gintaro per metus. Iš viso nuo 1862 iki 1890 metų kasmet išgaunamo gintaro vidurkis siekė 75 tonas.

* Ties Juodkrante iškastas gintaras buvo gabenamas į Klaipėdą ir Karaliaučių (dabar Kaliningradas) rūšiuoti. Lietuviškas gintaras buvo eksportuojamas į Didžiąją Britaniją, Indiją, JAV, Japoniją, Afrikos šalis.

* Paskutinį XIX amžiaus dešimtmetį gavyba nuolat menko, nes telkinys paprasčiausiai išseko. Nuo 1891 metų čia nustojo darbuotis žemsiurbė, 1899aisiais bendrovė „Stantien & Becker“ buvo parduota valstybei, o dar po metų gavyba išvis nutraukta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.