Lietuvoje lankęsis NLP akademijos įkūrėjas teigė, kad mūsų šalies potencialas slypi jos žmonių kūrybiškume ir verslume, o skandinaviški gyvenimo standartai mūsų šalyje tėra laiko klausimas.
Išsigelbėjimas – darbo santykių liberalizavimas?
Kalbėdamas apie tai, kodėl Danija sugebėjo išgyventi krizę be rimtų ekonominių pasekmių, pašnekovas pabrėžė, kad šios sėkmės garantas buvo darbo santykių liberalizavimas.
„Dėl vieno esu tikras: ta šalis, kur gyvenu – Kipras, ar, tarkime, Graikija, Portugalija, Ispanija – tai pavyzdžiai, kas nutinka, kai požiūris į darbo jėgą yra labai apibrėžtas. Žmonės norėjo saugumo, ir valstybės sukūrė įstatymus, kai beveik neįmanoma atleisti žmogaus. Jei esate verslininkas ir darote verslą, jums reikia tris kartus pagalvoti prieš pradedant. Danijoje į darbo jėgą ir darbuotojus požiūris yra labai lankstus. Verslininkas gali lengvai atleisti darbuotoją sumokėdamas jam tris atlyginimus, o atleistasis gauna socialines garantijas.“
Pašnekovo teigimu, dar vienas sėkmės veiksnys yra tai, kad Skandinavijos šalyse labai rūpinamasi darbuotojų perkvalifikavimu.
Anot jo, kai žmogus gali daugiau nuspręsti dėl savo darbo sąlygų, didėja motyvacija padaryti ką nors daugiau. „Danai ne kartą buvo pripažinti labai laimingais žmonėmis. Bet kuri šalis labai priklauso nuo tos šalies verslininkų. Vyriausybinės organizacijos padeda verslui, žmonės pasitiki vieni kitais, danai pasitiki sistema, tai šalis be korupcijos“, – gyvenimo Danijoje privalumus vardijo pašnekovas.
Emigracija tik už solidų atlyginimą
J.Makani pateikė receptą, kas iš tiesų padėtų sustabdyti besikraunančius lagaminus laimės ieškoti svetur: „Galima tik viena išeitis – kurti sąlygas, kad gyventi Lietuvoje būtų patrauklu. Jeigu turite savo verslą ir darbo vietą čia, kam tada jums keliauti į užsienį? Juk pasirinkdami emigraciją žmonės išvyksta iš savo kultūros aplinkos, išsižada savo kalbos ir tradicijų. Taip gyventi visai nepatogu, reikia pratintis prie naujos aplinkos, įpročių.“
Anot jo, sprendimą išvykti dažniausiai lemia vienas veiksnys – didesnės pajamos užsienyje, bet turint omenyje kultūrinį diskomfortą, tai turi būti gerokai didesnė suma, nei žmogus pajėgus uždirbti savo šalyje.
„Ko gyvenime žmogus nori? Gyventi šalyje, kurioje vyrauja taika, kur jį myli, turėti šeimą ir galbūt turėti savo namus. Jeigu tam yra sąlygos gimtinėje, dauguma žmonių joje ir paliks gyventi“, – kalbėjo pašnekovas.
„Padarykite, kad žmonėms būtų patrauklu gyventi Lietuvoje. Tai neįvyks per dieną, bet raktas tame procese bus verslininkai. Ypač svarbios moterys. Moterys verslininkės kuria verslą dėl to, kad kitų būdų išgyventi nėra“, – mintimis dalijosi NLP specialistas.
„Lietuva – tai šalis, turinti daug potencialo, prieš dvidešimtmetį padėtis buvo kitokia, – kalbėjo J.Makani, prisimindamas savo pirmąjį apsilankymą. – Kai kurie žmonės sako, kad Lietuvoje yra daug ekonominių problemų. Esu iš Kipro, juk žinote, kad Kipras buvo bankrutavęs. Žvelgiant iš Briuselio perspektyvos, Lietuva net pasižymi ekonomikos augimu. Žinoma, ne tokiu kaip Kinija. Lietuva yra ta šalis, kuria galima pasitikėti.“
„Turite valdžią, kurios nusipelnėte“
Paklaustas, kaip vertina pokyčius, kurie Lietuvoje įvyko per porą pastarųjų dešimtmečių, pašnekovas buvo atviras: „Žmonės turi tą valdžią, kurios nusipelnė. Viena vertus, Lietuvoje jaučiamas potencialas, čia labai daug galimybių plėstis, bet egzistuoja ir tam tikra baimė. Pavadinčiau ją „baime paleisti“: galvojama, o kas kas nutiks, jei pradėsiu kurti nuosavą verslą? Atsakymas labai paprastas: tai tarsi stovėjimas ant uolos ir tam tikras žinojimas, kada jau galima žengti lemtingąjį žingsnį. Juk niekas kitas geriau už jus pačius to nepajus.“
Specialisto teigimu, būtent baimė ir yra tas veiksnys, kuris sulaiko potencialą. J. Makani pasakojo, kad jo gyvenime taip pat būta ne vieno nesėkmių ruožo: „Buvo praėję pusė metų nuo tos dienos, kai buvau pradėjęs savo verslą, ir man labai nesisekė. Pamenu, sulaukiau savo banko vadybininko skambučio, jis norėjo susitikti. Juk bankininkams svarbiausia panaikinti deficitą banko sąskaitoje, jie juk nemato didelės verslininko vizijos. Tą kartą, net suprasdamas, kad padėtis prasta, girdėjau savo vidinį balsą, kuris kartojo, kad turėsiu viską, ko man reiks. Toks tikėjimas ir padėjo išsikapstyti.“
Anot NLP specialisto, psichologinių įsitikimų funkcija – patvirtinti teiginius. „Nuo to laiko mano pasąmonė leidžia įgyvendinti bet kokį mano įsitikinimą. Įsitikinimas, kurį turiu. Tai padeda nugalėti baime. Per karjerą dariau daug neracionalių žingsnių. Vidinis palaikymas mintyse – nenugalimas“, – kalbėjo J.Makani.
Pokyčiai pasaulyje: iš karo į meilę
Į klausimą, kada lietuviai įgaus tokį pat pasitikėjimą savo potencialo jėgomis kaip skandinavai, pašnekovas atsakė: „Jūs pasitikėjimą įgausite greičiau, nei tai vyko Skandinavijos šalyse, nes čia procesai vyksta daug sparčiau. Pamenu, 1999-aisiais lankiausi Australijoje ir viename Sidnėjaus viešbutyje bandžiau savo kompiuterį prisijungti prie interneto, tam man prireikė dviejų valandų. Pažiūrėkite, kiek laiko praėjo nuo 1999-ųjų ir ką šiandien savo rankose turi naujoji karta?“
Be to, kad ateityje Lietuvos laukia itin spartūs plėtros procesai, J. Makani pabrėžė, jog pokyčių bus ir dar daugiau: „Danijoje moterys teisę balsuoti gavo prieš šimtą metų, o šiandien jos lyderės daugelyje gyvenimo sričių. Tai, kad vis daugiau moterų užima svarbius postus, rodo, jog pasaulyje keičiasi galių pasiskirstymas – iš karo į meilę.“
Didžiausias potencialas – mąstymo pokyčiai
Anot pašnekovo, niekur kitur nėra tokio didelio potencialo, kaip tas, kuris slypi žmonių pasąmonėje, būtent mąstymo pokyčiai
„Niekas negali prognozuoti ateities, bet galime pastebėti tam tikras tendencijas. Žmogaus smegenys yra pats nuostabiausias kada nors sukurtas įrankis. Kartą žmogus, kuriam sunkiai sekėsi dirbti kompiuteriu, sugalvojo, kaip tai daryti paprasčiau – sukurtas buvo „Apple“, o tas žmogus Steave'as Jobsas. Vaikinas, kuriam sunkiai sekėsi su merginomis, taip pat rado išeitį – šiandien turime „Facebook“. Kartais valstybėms užtenka tik nekurti apribojimų, o leisti taikyti inovacijas. Labai svarbu leisti žmonėms kurti, ir jie sukurs vis daugiau sprendimų“, – kalbėjo J.Makani ir pridūrė, jog didžiausias šalies potencialas slypi būtent jos žmonių kūrybiškume.
