Šitokias kainas aptikome Ariogaloje esančioje valgykloje „Rūta“. Ant padėklų – kalnai bandelių ir keptų grybukų pakuotės, kompotas iš natūralių obuolių ir serbentų, pyragai ir ką tik iškepti sausainiai. Šalia – dar šilti naminiai pyragai.
Prie prekystalio – metaliniai įrankiai, sustatyti kibirėlyje, tarybinių laikų padėklai, puodai ir virtuvės įranga. Kepimo krosnys nekeistos 40 metų. Viskas veikia, idealiai švaru, o kainos – mažesnės nei Lenkijoje. Ką ten Lenkijoje – net Baltarusijoje veikiausiai tokių nerastum.
Puolėme šlamšti it išbadėję, nes Vilniuje reikėtų mokėti keturiskart brangiau. Apsidairę pamatėme, kad pietauja šeimų su vaikais, darbininkų ir net namų šeimininkių, nes pigu, o vargti prie viryklės nereikia.
Kavinei „Rūta“ 41 metus vadovauja Nijolė Vitkauskienė. Anksčiau ta pati maitinimo įstaiga buvo vadinama „Raseinių melioracijos“ žinybine valgykla. Maždaug po 25 metus čia dirba ir trys tos pačios virėjos.
Kad suprastumėte pakeleivingų valgytojų nuostabą, reikia surašyti ir kitų patiekalų kainas. Taigi: kiaulienos šnicelis, užimantis pusę lėkštės, kainuoja 1,16 euro. Bulvių plokštainis su padažu ir grietine – 1,16 euro, cepelinai su spirgučiais ir grietine – 1,30, mėsos tefteliai su garnyru – 1,30, du milžiniški balandėliai, plaukiantys padaže, – 1,45 euro.
Naminis pyragas, sveriantis beveik kilogramą, – 1,01 euro.
„Čia pigiau visai šeimai pavalgyti nei namuose ruošti“, – sako su dviem nedideliais vaikais pietauti atėjusi moteris.
Nuolaidų daro tiekėjai
„Kaip jums pavyko išlaikyti nedideles patiekalų kainas, kai viskas nuolat brangsta?“ – klausiu Nijolės.
„Mažai maitinimo įstaigai tarp didelių išsilaikyti sunku, bet mums nuolaidų daro tiekėjai, įvertinę valgytojų kontingentą ir kavinės ištikimybę jiems“, – aiškina Nijolė.
Skerdienos kilogramą iš bendrovės „Dainiai“ Jurbarko rajone N.Vitkauskienė perka už 1,58 euro. Nuolaidų miltams daro „Kauno grūdai“, „Žemaitijos pienas“ nuleidžia grietinės, varškės ir kefyro kainą.
Prieš įvedant eurą kavinėje per dieną valgydavo apie 60 žmonių. Netoli mūsų stalelio valganti vietinė moteris prasitarė, kad N.Vitkauskienė neretai pavaišina skurdžiau gyvenantį kaimyną ar pinigų neturintį vaiką.
Spurgos paslaptingai išnyko
Kartais užgriūva pulkas sportuoti einančių berniūkščių ir apsirūpina saldėsiais – bandelėmis su varškės įdaru ir spurgomis. Niekas jų nekontroliuoja – patys pasiima nuo prekystalio ir atneša pinigus sumokėti.
Sykį akivaizdžiai trūko spurgų, o paliktų už jas pinigų buvo per mažai. Pamačiusi vaikiną, kuris jas nukniaukė būdamas alkanas, Nijolė paprašė ne sumokėti, o už suvalgytas spurgas atidirbti – pakabinti ant aukštų langų ką tik išskalbtas užuolaidas.
Kavinės vedėja nesutinka savo kavinėje pardavinėti energinių gėrimų ir užsieninių keptų bulvyčių, kuriose daug riebalų ir skonio stipriklių.
„Ar pasikeitė lankytojų skaičius įvedus eurą?“ – pasiteiravome.
„Patiekalų kainos nepakito visai, bet žmonės perka atsargiau ir skaičiuoja atidžiau, nes bijo išleisti didesnę sumą. Be to, bankrotą patyrė šalia esanti medienos apdirbimo bendrovė „Nilma“, kurios darbininkai ateidavo pietauti. Išsilaikyti tikimės dėl nedidelių kainų“, – sakė N.Vitkauskienė.
