Lozanos (Šveicarija) universitetą baigusi ir šiuo metu Šiaulių „Rasos“ progimnazijos vadove dirbanti A. Ispiryan džiaugiasi, kad vystyti ūkį jai labai padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) lėšomis įgyvendintos investicijos. Išskirtinės kokybės avietes auginanti moteris kartu su vyru Vahagnu ateityje ketina plėsti ūkį.
Kaip ir kodėl pradėjote auginti avietes?
Mintis ūkininkauti kilo grįžus į Lietuvą iš Šveicarijos, kur mokiausi kartu su vyru. Tuo metu mama atsiėmė senelių žemę, pradėjome svarstyti, kuo užsiimti. Tuomet ir kilo ši idėja. Pradėjome po truputį, o dabar turime šį tą gražaus.
Auginti avietes nusprendėme susidėjus keliems faktoriams. Norėjome auginti kviečius, tačiau tuo metu turėjome nelabai daug žemės, taip pat susidūrėme su technikos nuomos variantų trūkumu. Nusprendėme ieškoti uogos, kuria rinka dar nebūtų perpildyta, o tuo metu kaip tik vienas pardavėjas mums pasiūlė išsimokėtinai įsigyti aviečių sodinukų.
Šiuo metu taip pat auginame daugiau nei 20 ha kviečių ir miežių.
Ūkininkaujate jau 10 metų. Kokių iššūkių patyrėte per šį laikotarpį?
Per tą laiką labai keitėsi avietyno plotas: turėjome ir 10 ha, o dabar prižiūrime 7 ha. Buvo visokių nelaimių: sausrų, šalnų. Galiausiai sėkmingai pavyko atsirinkti geresnę veislę – auginame avietes „Polka“. Šios veislės uogos patraukliausios, estetiškiausios, skaniausios, gražiausios ir saldžiausios – lengviausia parduoti. Kasmet iš avietyno priskiname apie 4–5 tonas uogų.
Pernai pardavimai buvo nedideli – sodinukai pašalo, o uogų skynimo metu buvo šalta, lijo, tad uogos labai greit pelijo. Kiek pažįstame uogininkų, visiems praėję metai buvo sudėtingi. Mūsų avietės yra sertifikuotos kaip išskirtinės kokybės produkcija – tai reiškia, kad ūkyje naudojama aplinką tausojanti technologija, kuri leidžia išauginti sveikesnius produktus. Anksčiau avietes auginome ekologiškai, tačiau būdavo labai sudėtingų situacijų, kai, pavyzdžiui, susirgus vienam sodinukui, negalėdavome naudoti jokių preparatų – sodinukai užsikrėsdavo vienas nuo kito, todėl galėdavome tik stebėti, kaip avietynas žūva.
Kaip avietės yra panaudojamos, kuo jos naudingos?
Maistinės ir gydomosios avietės savybės labai plačios. Spaudžiame sultis, iš kauliukų darome arbatas. Ateityje planuojame ne tik pardavinėti avietes ir jų sultis, bet ir gaminti daugiau produktų, pavyzdžiui, farmacijoje naudojamus aviečių kauliukų miltelius, aliejų. Sutrinti aviečių kauliukai yra didelis vaistas, gali atstoti paracetamolį ir net turi antivėžinių savybių.
Aviečių kauliukų aliejus yra naudojamas natūralios kosmetikos gamyboje. Užmezgėme ryšį su Airijoje gyvenančia lietuve, kuri gamina kosmetiką, pati perka ir spaudžia aviečių kauliukus. Nusiuntėme jai pabandymui kauliukų, tikimės, kad bendradarbiausime – mūsų aviečių kauliukų aliejus turėtų atsirasti Airijoje, lietuvių kosmetikos parduotuvėse.
Kam ir kur parduodate savo uogas?
Užsiimame agroturizmu, labai daug aviečių parduodame iš lauko – žmonės atvažiuoja patys prisiskinti. Įmonių darbuotojai pailsi, pasirenka uogų, paskui visi geros nuotaikos išsiskirsto. Atvykusiems prisiskinti patiems, uogas parduodame pigiau. Kiti atvažiuoja nusipirkti iš namų, avietes taip pat parduodame ir didesnėms uogų supirkimo ir didmeninės prekybos įmonėms, konservų fabrikams.
Prekiaujame ir ūkininkų turguose Vilniuje, Klaipėdoje, uogas taip pat vežame į Latviją. Visada žvalgomės į didesnes rinkas, netolimoje ateityje esame numatę produkciją eksportuoti ir į daugiau kaimyninių šalių.
Ar žmonės noriai perka avietes?
Galėtų pirkti ir daugiau (šypsosi). Tačiau avietė – gan brangi uoga, nes jai vien surinkti reikia daug žmonių, todėl kyla savikaina. Bet mes šios situacijos nepakeisime. Aviečių kilogramą mes pardavinėjome už 8 litus, jei žmonės atvažiuodavo prisiskinti iš lauko – kainą nuleisdavome.
Turite šeimą, esate progimnazijos vadovė. Kaip spėjate rasti laiko ir ūkininkavimui?
Ūkį labiausiai prižiūri, daug jo darbų nudirba ir technologijomis rūpinasi mano vyras, o aš daugiau laiko skiriu darbui su dokumentais – buhalterijai, projektams. Šiais metais aš taip pat ginsiuosi buhalterijos diplomą, baigsiu mokslus – turėtų būti lengviau viską spėti. Derlių nurinkti kasmet taip pat padeda apie 10 darbuotojų. Uogas skiname ir mechanizuotai – už ūkio modernizavimo paramą įsigijome kombainą. Ši parama mums labai pravertė, nes mes pradėjome aviečių perdirbimą – sulčių gamybą. Ant krūmo negalima palikti daug uogų, kad nesugestų, anksčiau tekdavo daug išmesti. Dabar iš tų, kurios yra neišvaizdžios ar neparduotos per dieną, spaudžiame sultis.
Dalyvaujate priemonėje „Maisto kokybės schemos“. Kokią dalyvavimo naudą pastebite?
Galime susigrąžinti išleistus pinigus už produkcijos lankstinukus, pakuotes ir kita. Naudos yra daug, nes lankstinukus platinome plačiai – kai kurie žmonės buvo visai negirdėję apie ekologiškas avietes, pirmą kartą išgirdo, kad uogų galima prisiskinti atvykus į laukus. Šia priemone esame labai patenkinti.
Ar ketinate dalyvauti 2014–2020 m. ES finansavimo programoje?
Taip, galvojame modernizuoti ūkį, nes labai trūksta šaldytuvų, šaldiklių produkcijai laikyti. Avietė – labai trapi uoga, kurią reikia iš karto parduoti arba perdirbti. Šiuo metu šaldiklius nuomojamės – kainuoja brangiai, uogas tenka vežti į Radviliškį, todėl kelyje sugaištame kelias valandas, kurios aviečių skynimo metu yra labai svarbios. Taip pat būtų labai įdomu pabandyti auginti kitas uogas, vaisius – braškes, kriaušes, slyvas. Mano vyras užmezgė ryšius su prancūzais, kurie domisi lietuviškų vaisių eksportu į Čilę. Suradus pirkėją galima dirbti konkrečiau.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
