Vienas ES paramos kaimui etapas baigiasi, prasideda kitas. Tačiau Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) pinigų uodegos vis dar velkasi. Atsirado pinigų, kurie buvo skirti projektams finansuoti, bet aferų ausims išlindus iš maišo jie nebepasiekė rankas į paramą tiesusių įmonių.
Galbūt tai tik sutapimas, bet tuomet, kai teismas dėl piktnaudžiavimo tarnyba kaltu pripažino buvusį NMA vadovą Saulių Silicką ir į jo kėdę nuo 2014-ųjų sausio mėnesio sėdo Erikas Bėrontas, pasikeitė ir „blogųjų“ projektų skaičius.
NMA duomenimis, praėjusiais metais ypač padaugėjo klaidų, kurias, tyčia ar ne, darė projektų vykdytojai. Nutraukus įtartinų projektų finansavimą, pinigai buvo grąžinami į bendrą programos fondą.
Sandėliai – viename sklype
Pernai NMA atidžiai pasižvalgė 290 paramą įtartinai gavusių įmonių valdose.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pažeidimų būta įgyvendinant 169 projektus.
Vieno NMA atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad keturios įmonės, kurioms skirta paramos iš priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ krepšio, sumanė laikyti prekes tame pačiame sklype pastatytuose sandėliuose, esančiuose Vilniaus rajone.
O dar viena įmonė tame pat žemės lopinyje užsimojo imtis visai kitos veiklos.
NMA pasitelkė į pagalbą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, ir, išsiaiškinus aplinkybes, bendrovių nepasiekė 2,22 mln. eurų paramos.
Susibūrė vienoje vietoje
Anglių gamybos branduolį kūrusios įmonės taip pat liko už paramos borto. Visos jos – „Atiltas“, „Difera“, „Listas“, „Listeka“ ir „Regnus“ bandė imtis tokių pat projektų: gaminti medžio anglis.
Visos užsimojo tai daryti viename bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype Ignalinos rajone.
Šios įmonės prieš porą metų susibūrė į Medžio anglių gamintojų asociaciją.
Tuo metu asociacijos vadovas Šarūnas Nacevičius aiškino, kad medžio anglis ketina skirti maisto pramonei – ant grotelių gaminamiems patiekalams kepti.
Gamyklą Ignalinos rajone užsimota pastatyti maždaug už 4 mln. eurų, o ES parama turėjo siekti 65 proc. projekto vertės.
Pinigų, kaip teigta, buvo ketinama imti ir iš įmonių kasos, ir skolintis iš kredito unijų.
2013-aisiais pradėta eksperimentinė gamyba: apie 70 tonų bandomosios produkcijos išsiųsta į ekspertizę.
Planuota per metus pagaminti 10 tūkstančių tonų medžio anglių, tačiau verslas taip ir neįsisiūbavo.
Gaisrai tą pačią dieną
Šias įmones jau buvo pasiekusi ir dalis ES paramos, kai pernai į projektą susmigo NMA tikrintojų akys.
Anot NMA vadovo E.Bėronto, agentūra aptiko pažeidimų, kurie privertė susigrąžinti įmonėms skirtą paramą.
„Paaiškėjo, jog siekiant kuo didesnės paramos buvo specialiai įsteigtos 5 įmonės, o projektai suskaidyti.
Taip buvo kuriamos dirbtinės sąlygos, nors taip elgtis draudžia ne tik nacionaliniai, bet ir ES teisės aktai“, – sakė E.Bėrontas.
Atlikus projektų ekspertizę paaiškėjo, kad dėl didesnės kompensacijos atliekant viešuosius pirkimus prekių, paslaugų ar darbų kaina buvo nepagrįstai didelė.
Tyrėjams sunku buvo suvokti, kodėl vienų įmonių technika stovi ant kitų bendrovių žemės.
Dar keisčiau buvo tai, kad apskritai nebuvo gauta leidimų veiklai tame žemės sklype, kuris yra Ignalinos oro uosto teritorijoje, vykdyti.
Vargu ar sutapimas ir tai, kad 2014 metų birželio 5-ąją keturios įmonės informavo apie kilusį gaisrą, nors NMA nesulaukė informacijos apie gautas draudimo išmokas ir atstatytą paramos lėšomis finansuotą įrangą.
Viena įmonių, kuriai buvo išmokėta visa parama, taip ir nepateikė įrodymų apie vykdomą veiklą, nors tam turėjo metus.
Visos bendrovės deklaravo vykdančios veiklą, nors iš tiesų vyko tik bandymai.
Visa tai, ką aptiko ekspertai, privertė NMA suktis greičiau – nutraukti paramos sutartis ir susigrąžinti jau išmokėtą paramą. Įmonėms buvo skirta 2,5 mln. eurų paramos, o 1,7 mln. eurų jau buvo įkritę joms į kišenę.
Įtarimų – į valias
NMA duomenimis, pernai, palyginti su 2013 m., pradėtų tyrimų ir nustatytų pažeidimų skaičius išaugo dvigubai – 2014 m. buvo pradėta 290 pažeidimo tyrimų, iš jų pasitvirtino apie 70 proc.
Tuomet, kai paramą gaunantys ūkininkai ar įmonės nevykdo įsipareigojimų, taikomos sankcijos – arba mažinama paramos suma, arba jos visai neskiriama, o jei jau paskirta, ją tenka grąžinti.
Ir ūkininkai, ir įmonės noriai graibstė paramą žemės ūkio valdoms modernizuoti, ir ne visada sąžiningai. Pernai NMA atliko 85 tyrimus, 80 proc. atvejų aptiko pažeidimų.
Įmonės noriai siekė paramos žemės ūkio produktams perdirbti ir pridėtinei vertei sukurti, tačiau pernai buvo nutrauktos 3 paramos sutartys, o susigrąžinta paramos suma siekė 7 mln. eurų.
