Ne tik mažesnės sąskaitos...
Apie 60 proc. Lietuvoje iki 1993 m. pastatytų daugiabučių namų itin pralaidūs šilumai. Skaičiuojama, šiluminės energijos projektinės sąnaudos tokiuose namuose vienam kvadratiniam metrui siekia 160–180 kWh/m² per metus. Daugiabučiuose, statytuose po 1993 m., šis skaičius daug mažesnis ir siekia 80–90 kWh/m² per metus. Kasmet brangstant šiluminei energijai ir iškastiniam kurui, energijos, o drauge – ir už jos sąnaudas sumokamų pinigų – taupymas tampa vis aktualesnis daugumai daugiabučių gyventojų.
Tačiau taupus energijos vartojimas daugiabučiuose svarbus ne tik dėl mažesnių būsto išlaikymų kaštų. Efektyvus turimų išteklių naudojimas svarbus ir dėl iššūkių, susijusių su klimato atšilimu ir didele Europos šalių priklausomybe nuo iškastinio kuro.
Mažinant suvartojamos energijos sąnaudas visoje Europoje itin svarbų vaidmenį vaidina įvairios paskirties, tarp jų – ir gyvenamieji pastatai. Skaičiuojama, kad net 40 proc. visos ES sunaudojamos energijos sunaudojama būtent pastatuose.
Žingsniai vizijos link
Spręsdamos šias problemas ES institucijos bei valstybės narės į Europos ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“ įrašė uždavinius, padedančius ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti aplinkos taršą ir drauge padėti Europai beveik atsisakyti brangių ir senkančių importuojamo kuro išteklių.
Tarp svarbiausių „Europa 2020“ uždavinių – ne tik energijos sąnaudų mažinimas, bet ir perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimas.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus šiuos uždavinius iki 2020 m., Europa ne tik galės lengviau atsikvėpti dėl savo energetinės nepriklausomybės, bet ir sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį 30 proc., palyginus su 1990 m.
Svarbūs tikslai įgyvendinami drauge
Lietuvoje įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo iniciatyva tiesiogiai susijusi su 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtu sprendimu, kad valstybės narės turi vieningai stengtis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir dar efektyviau naudoti energiją.
Tuo metu pradėtos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslas – iki 2020 m. pabaigos ne mažiau kaip 20 proc. sumažinti energijos sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose iki 1993 m. Taupesnis energijos naudojimas taip pat labai padeda siekti 2012 m. patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų ir prisideda prie Lietuvos tapimo nepriklausoma nuo iškastinio kuro.
Vykdant daugiabučių modernizacijos programą nepamiršti ir svarbūs klimato kaitos klausimai. Vienas iš programos tikslų – sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą ne mažiau kaip 230 tūkst. tonų per metus, palyginus su 2005 m.
Už sklandų Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimą atsakingos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai pastebi, kad šiuo metu 40 proc. siekianti valstybės parama daugiabučių renovacijai jau leido atsinaujinti patiems iniciatyviausiems ir labiausiai modernizacijos reikalaujantiems daugiabučiams. Statistika rodo, kad savo lėšomis dauguma butų savininkų Lietuvoje noriai keičia langus, lauko duris, įstiklina apie 30 proc. balkonų, tačiau svarbiausioms namo šiltinimo priemonėms, pavyzdžiui, fasado šiltinimui, nuosavi finansiniai ištekliai skiriami labai nenoriai.
