Apie Singapūrą:
Apie prioritetus: „Kokie yra mūsų prioritetai? Pirmiausia, gerovė, žmonių išgyvenimas. Po to demokratinės normos ir procesai, kuriuos laikas nuo laiko mums tenka laikinai pristabdyti“.
Apie valstybės valdymo meną: „Koks žmogus bevadovautų Singapūrui, jis turi būti geležinis. Arba atsisakyti posto. Čia ne lošimas kortomis. Tai jūsų ir mano gyvenimas. Aš visą savo gyvenimą visa tai kūriau, ir kol aš vadovauju, niekas to nesugriaus“.
„Aš neatsiprašinėju, kad PAP (People's Action Party- Liaudies veikimo partija) yra vyriausybė, o vyriausybė yra PAP“ (ši partija valdo nuo 1959 metų – Red.).
„Ilsėtis ant laurų? Būtų gerai, kad tai galėčiau daryti. Ne, ilsėsimės, kai numirsime“.
„Jūs pažįstate singapūrietį. Tai sunkiai dirbantis, darbštus, tiesus žmogus. Kitaip mes nebūtume pasiekę to, ką pasiekėme. Tačiau taip pat pripažinkime, kad jis yra pirmaklasis bambeklis“.
„Jeigu tu gali atsirinkti gyventojus, kurie yra išsilavinę ir gerai išauklėti, tuomet tau nereikia dažnai naudoti rimbo, kadangi jie jau bus ištreniruoti. Čia kaip su šunimis. Tu dresuoji jį gerai elgtis nuo mažumės. Ir jis žino, kad jam reikia eiti į lauką pasisioti ir pakakoti. Ne, mūsų visuomenė kitokia. Mes turėjome mokyti suaugusius šunis, kurie net dabar tyčia šlapinasi liftuose“.
„Net iš lovos ligoninėje, net jei paguldysite mane į kapą, o aš pajusiu, kad kažkas vyksta negerai, aš atsikelsiu“.
Apie Deng Siaopingą (Deng Xiaoping): „Aš sakyčiau, kad didžiausias žmogus buvo Deng Siaopingas. Tam, kad būdamas jo metų galėtum pripažinti, jog buvai neteisus, jog visos tos marksizmo, leninizmo, maoizmo idėjos neveikia ir jų reikia atsisakyti, turi būti didis žmogus“.
Dar apie Deng Siaopingą: „Deng Siaopingas yra didis žmogus, kadangi iš valstybės sulaužytu stuburu, kuri būtų subyrėjusi kaip Sovietų Sąjunga, jis pavertė Kiniją tuo, kas ji yra dabar – šalimi, pretenduojančia tapti didžiausia pasaulio ekonomika“.
Apie Kinijos prezidentą Si Dzinpingą (Xi Jinping): „Aš priskirčiau jį Nelsono Mandelos tipo žmonių kategorijai. Nepaprasto emocinio stabilumo žmogus, kuris neleidžia savo asmeninėms bėdoms ar kančioms įtakoti jo sprendimų. Vienu žodžiu, jis daro didelį įspūdį“.
Apie geriausią JAV prezidentą: „Jei ne bėdos su Votergeitu, aš sakyčiau, kad tai Richardas Nixonas. Jis turėjo realistinį požiūrį į pasaulį. Jis buvo didis analitikas, realistas, bet tuo pačiu ir taktikas, sugebėdavęs pasiekti savo. Bet tas troškimas viską žinoti ir būti perrinktam virto manija“.
Apie blogiausią JAV prezidentą: „Aš esu Jimmy Carteris, aš žemės riešutus auginantis ūkininkas, aš keliu savo kandidatūrą į prezidentus. O kitą dieną tu sužinai, kad jis jau prezidentas!“
Apie britų politkus: „Britanijoje, jeigu pažiūrėsite į Oksfordo ar Kembridžo universitetų geriausių absolventų sąrašą, o po to pasidomėsite, kokią karjerą jie padarė, pamatysite, kad tie žmonės užsiima ne politika, o bankininkyste, finansais arba dirba kokioje nors kitoje srityje“.
Apie buvusį JAV prezidentą George W Bushą: „Aš neskirčiau jam antros vietos blogiausių prezidentų sąraše. Sakyčiau, kad Bushas jaunesnysis turėjo liūdesį keliančius patarėjus... Bushas jaunesnysis žinojo, kad jis neturi didelės patirties. Save pažinti yra privalumas“.
Apie buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną: „Labai protingas žmogus, tikras politikas, mielas vaikinas, pasižymintis draugingo žmogaus savybėmis... Kai jis kalba su tavim, tu jam esi svarbiausias žmogus pasaulyje. Bet aš manau, kad apskritai paėmus jis pažeidinėja taisykles ... Na, jo atveju tai iš dalies dėl jo charakterio. Nežinau. Turiu omenyje, kad jo vaikystė buvo sunki ir pan., ir t.t.“.
Apie savo sūnų Lee Hsien Loongą: „Jei aš būčiau ne premjeras, jis galėjo tapti premjeru keletą metų anksčiau. Leisti bet kuriam negabiam šeimos nariui užimti svarbų postą prieštarauja mano interesams, kadangi tai būtų katastrofa Singapūrui ir mano palikimui. To negalima leisti“.
Apie tai, ar jis didžiuojasi savo sūnumi, užimančiu premjero postą: „Taip, bet tuo pačiu aš turiu labai atidžiai stebėti, kad jis nepradėtų ko nors daryti, kas suteptų mūsų vardą. Taip, jam laikmetis teko sunkus, bet jis turi daugiau išteklių, negu pradėdamas turėjau aš“.
Apie amerikiečius: „Amerkiečiai yra didieji misionieriai. Jie turi nenumaldomą norą atversti kitus į savo tikėjimą“.
Parengė Leonas Grybauskas
