Šią savaitę virš Alpių įvykusios katastrofos, kuri pasiglemžė 150 žmonių gyvybę, priežastis kol kas neaiški.
„Tai, kas įvyko dabar, yra baisi nelaimė, pražudžiusi daug žmonių. Vis dėlto reikėtų žiūrėti ir į statistiką. Nors praėjusiais metais įvyko keletas didelių nelaimių, tarp jų ir „Malaysia Airlines“ katastrofos, lėktuvai vis dar yra saugiausia priemonė keliauti“, – sakė „Air Lituanica“ komercijos vadovas Simonas Bartkus.
Aviacijos ekspertas pabrėžė, kad per pastaruosius penkerius metus ES registruotų oro bendrovių lėktuvai nepatyrė katastrofų. Pastaroji tragedija įvyko, kai 2010 m. balandžio 10 d. rusiškas laineris Tu-154, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, sudužo netoli Smolensko. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės – Lenkijos karinis ir politinis elitas. Rusiškas orlaivis buvo registruotas Lenkijoje.
2009-aisiais tragedija paženklino oro bendrovės „Air France“ skrydį iš Brazilijos į Paryžių. Į Atlantą nukritusiu lėktuvu skrido 228 žmonės.
Tačiau pasaulyje būta didelių sukrėtimų. 2014-ieji pasaulinėje aviacijoje buvo paženklinti tragedijomis. Tais metais įvyko 12 aviakatastrofų, žuvo 761 žmonės. 2013-ieji buvo išskirtiniai – žūčių ore buvo mažiausiai nuo 1946 metų.
„Pastaroji nelaimė – „Germanwings“ lėktuvo katastrofa – yra didžiulė nelaimė, dėl kurios sukrėstas visas aviacijos pasaulis. Reiškiame užuojautą visiems „Germanwings“ skrydžiu keliavusių asmenų artimiesiems bei Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos visuomenėms“, – sakė „Small Planet Airlines“ skrydžio paslaugų skyriaus vadovė Viktorija Ulinskė.
Keleivių klausimai – natūralu
„Nieko keista, kad žmonės, išgirdę apie lėktuvų katastrofas, baiminasi skristi. Pernai po įvykusių nelaimių mūsų Klientų aptarnavimo centras sulaukė skambučių su klausimais: ar jūs skrendate per Ukrainos erdvę, ar lėktuvai yra techniškai tvarkingi, ar tikrai vykdysite skrydžius?“, – pasakojo „Air Lituanica“ atstovė Sandra Meškauskaitė.
„Keleiviai ir prieš skrydį registracijos darbuotojų juokaudami, o kartais ir ne paklausia, ar tikrai viskas gerai lėktuvams. Mes suprantame keleivių baimes ir į tai reaguodami stengiamės pabrėžti, kad saugumas yra absoliutus mūsų prioritetas, suteikiame kiek galime daugiau informacijos, kad juos nuramintume.
Po nelaimės Alpėse dar nesulaukėme nerimastingų keleivių skambučių, tačiau tikėtina, kad žmonės, ypač tie, kurie ir šiaip bijo skristi, gali skambinti ir tikslintis, kokiais lėktuvais skraidome ir ar jie techniškai tvarkingi“, – kalbėjo S.Meškauskaitė.
„Air Lituanica“ skraidina orlaiviais „Embraer 175“, „Embraer 145“ ir ATR 500.
„Airbus A320“ – paklausūs modeliai
Kolegei pritarė užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ atstovė V.Ulinskė: „Asmenų, bijančių skristi, pasitaiko – nesvarbu, ar būtų neseniai įvykusi nelaimė. Visi „Small Planet Airlines“ skrydžių palydovai yra psichologiškai parengti, kaip elgtis situacijose, kai keleivis išreiškia nerimą dėl skrydžio. Tokiu atveju skrydžio palydovai skiria išskirtinį dėmesį tokiam keleiviui, o jei reikia, suteikia ir būtinąją pirmąją pagalbą.“
„Small Planet Airlines“ orlaivių parke rikiuojasi „Airbus A320“.
Lėktuvo „Airbus A320“ modelis yra bene populiariausias pasaulyje, šiuo metu tokių orlaivių skrydžiams naudojama daugiausia. Šis lėktuvo modelis dažniausiai pasirenkamas vidutinio nuotolio skrydžiams dėl optimalaus degalų sąnaudų ir orlaivio dydžio santykio.
Konkretus lėktuvo modelis, įvykus nelaimei, mažai ką pasako apie galimas nelaimės priežastis, viskas priklauso nuo orlaivio techninės priežiūros. Europos Sąjungoje visos registruotos oro linijos privalo laikytis griežtų orlaivių techninės priežiūros taisyklių, kurios užtikrina, kad visų ES registruotų orlaivių techninė būklė atitiktų aukščiausius skrydžio saugos reikalavimus“, – aiškino užsakomųjų skrydžių įmonės atstovė.
„Small Planet Airlines“ šiuo metu laukia oficialių nelaimės išvadų bei „Airbus“ atstovų komentarų, o orlaiviai prižiūrimi pagal įprastas technines procedūras.
Svarbiausia atsakyti į klausimą „Kodėl?“
O kaip jaučiasi pilotai, kai jų kolegoms nepavyksta išvengti tragedijos?
„Sunku už visus kalbėti. Tai nelaimė, gaila žuvusių žmonių. Kaip profesionalas atmetu emocijas ir galvoju, kodėl visa tai nutiko. Komisija, ištyrusi atvejį, atsakys, kokios priežastys lėmė tragediją, o visa kita – spekuliacijos.
Mane jaudina, kodėl pilotai nieko nepranešė skrydžių vadovams. Taip elgtis privalu pagal instrukcijas“, – kalbėjo „Air Lituanica“ pilotas ir skrydžių instruktorius Viktoras Mentelis.
37-us metus skraidantis pilotas nelinkęs svarstyti, kodėl „Germanwings“ pilotai po kolegoms nutikusios tragedijos atsisakė skraidyti.
„Lėktuvais „Airbus“ skraidoma jau daug metų, tai patikrinti orlaiviai, tad nežinau, ar kolegos teisingai elgiasi atsisakydami skristi“, – sakė V.Mentelis.
Jis su kitais pilotais laukia išvadų, kurios turėtų atsakyti, kas nutiko virš Alpių.
„Mes mokomės iš kitų klaidų, kad patys jų nedarytume“, – sakė aviacijos profesionalas.
Kaip sakė „Small Planet Airlines“ atstovė V.Ulinskė, dar mokydamiesi jaunieji pilotai yra rengiami įvairioms stresinėms ir emociškai sudėtingoms situacijoms.
„Žinoma, mokymasis iš praktikos ir pasiruošimas tokioms situacijoms vyksta visą piloto gyvenimą. Pilotai bei skrydžio palydovai turi teisę atsisakyti vykdyti skrydį, jei jaučiasi emociškai sukrėsti ar nepasirengę“, – kalbėjo „Small Planet Airlines“ skrydžio paslaugų skyriaus vadovė V.Ulinskė.
