Lietuvos statistikos departamento pateikti duomenys negailestingi.
Šiauliai yra panašesni ne į didmiestį, o į miesto tipo gyvenvietę – asfalto danga padengta vos 53,13 proc. kelių (187 iš 352 km). Likusios gatvės yra žvyruotos (31,53 proc.) ar išvis niekuo nepadengtos (15,34 proc.).
Artimiausias dydžiu ir gyventojų skaičiumi Panevėžys turi ne tik labiau išplėtotą gatvių tinklą – Aukštaitijos sostinėje jį sudaro 464 kilometrai kelių.
Panevėžiečiai gali didžiuotis, kad mieste yra asfaltuota 70,26 proc. (326 km) gatvių, o gruntinių kelių tėra vos 3 kilometrai (0,65 proc.).
Rūpinosi tik popieriuje
Tragiška Šiaulių padėtis pernelyg nestebina, nes pastarąjį penkmetį miesto vadovai švaistėsi milijonais pirkdami abejotinos būtinybės projektų galimybių studijas, o investicijas į infrastruktūrą pamiršo.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) finansuoja užmiesčio kelių remontą, plėtrą, bet kasmet skiria pinigų ir savivaldybėms. Tik jos pinigus naudoja savo nuožiūra.
Šiaulių miesto taryba dar 2008 metais patvirtino žvyruotų gatvių asfaltavimo programą, pagal kurią užsimota asfaltuoti 26 gatves. Įsipareigojimai buvo pamiršti išsyk – miesto biudžete šiai programai pinigų nenumatyta.
Per septynerius metus savivaldybės lėšomis buvo išasfaltuota Liepų gatvė ir pora atkarpų Paitaičių ir J.Žemaičio gatvėse.
Iš miesto biudžeto buvo tik patrupinama pinigų duobėms daugiabučių kiemuose palopyti, o investicijos į plėtrą pamirštos.
Pinigų pakako kelionėms
Negana to, šiauliečiai pernai sugebėjo nepanaudoti ir LAKD skirtų pinigų – nepanaudotos Dvaro gatvei, P.Lukšio ir Dvaro gatvių sankryžai ir Stumbro gatvei gautos lėšos. Todėl teko sugrąžinti per 230 tūkstančių eurų.
Prieš kelerius metus Šiauliai jau buvo gavę pylos iš sostinės, kad nesirūpina miestiečių saugumu. 2012 metais mieste buvo įrengta apšviestų saugumo salelių, bet savivaldybės vadovai paskubėjo tuo girtis – tam pinigų irgi skyrė LAKD.
Įrengti vieną saugumo salelę nekainuoja nė 2000 eurų, bet Šiaulių valdininkams tai buvo pernelyg dideli pinigai. Užtat kelionėms po užsienį negailėta – tais pačiais metais išvykoms į egzotiškus kraštus nepagailėta per 30 tūkstančių eurų.
Skyrė gerokai daugiau
Praėjusiais metais visoms 60 Lietuvos savivaldybių iš Kelių priežiūros ir plėtros programos buvo skirta 57,7 milijono eurų.
Didžiausią kąsnį gavo sostinė – 9,2 milijono eurų. Antrojoje vietoje Kaunas (6,07 mln. eurų), trečia Klaipėda (2,74), ketvirtas Panevėžys (1,85), penkti Šiauliai (1,77).
Šiemet pinigų savivaldybėms bus gerokai daugiau – LAKD, Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė paskirstys 88,6 milijono eurų.
Gatvių būklė didžiausiuose Lietuvos miestuose
Miestas Kelių ilgis Asfaltuoti Žvyro Grunto (km) keliai (km) keliai (km) keliai (km)
Vilnius 1186 949 147 90
Kaunas 969 600 179 191
Klaipėda 460 380 77 2
Šiauliai 352 187 111 54
Panevėžys 464 326 135 3
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2013 m.
Daugiau naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Spauskite čia ir sekite mus!
