Į greitųjų kreditų pinkles įklimpęs kaunietis Tomas V. (pavardė ir vardas redakcijai žinomi), neberasdamas išeities, kaip išsikapstyti iš jį užgriuvusių bėdų, per porą metų tris kartus bandė žudytis.
Įklimpo
2013 metų pavasarį ramiai gyvenusią kauniečių šeimą užklupo nelaimės. Vieną dieną grįžę į namus tėvai rado sūnų, prisigėrusį vaistų. Su medikų pagalba jį atgaivinę tėvai išsiaiškino, kad vaikinas yra pasiskolinęs apie 29 tūkst. litų. Nors Tomas dirbo, tačiau jo atlyginimas tesiekė 1200 litų, todėl skolos našta pasidarė nepakeliama.
Greitojo kredito paslaugas teikiančios įmonės buvo dosnios. Trečdalį sumos buvo paskolinęs ir vienas bankas.
Šeima tą kartą rado sprendimą. Pagalbos ranką ištiesė giminaitis – jis padengė didžiąją dalį skolos. Liko negrąžinta tik banko paskola, kurią vaikinas dar pajėgė mokėti. Bent taip tėvams atrodė iš pradžių.
Tomas kreipėsi į „Creditinfo“ bendrovę, kad būtų įtrauktas į duomenų bazę. Jo pavardė atsidūrė žmonių, kuriems draudžiama išduoti paskolas, sąraše. Kitaip tariant, jis „užsikodavo“ nuo „greitukų“ ir kitokių , kaip kiti – nuo lošimo.
Antroji banga
Tačiau šeimos ramybė truko neilgai. Jau tų pačių metų žiemą jis pradėjo kaupti naują skolą. Dar po vieno sūnaus bandymo žudytis tėvai sukluso. Legendos apie sudaužytą mašiną, kitas problemas jų neįtikino. Paaiškėjo, kad didžią dalį skolintų pinigų vaikinas palieka lošimo namuose.
Per antrąją skolinimosi bangą, kuri truko vos trejetą mėnesių, Tomo skolos išaugo iki 40 tūkst. litų.
„Mes nesuvokėme, kaip tai galėjo nutikti. Juk sūnaus vardas buvo įtrauktas į žmonių, kuriems draudžiama duoti paskolas, sąrašus. Bandėme aiškintis, kokiu pagrindu jam buvo dalijami kreditai. Mums aiškino, kad „greitukus“, nepaisydamos „užsikodavusiųjų“ sąrašų, išduoda užsienyje registruotos, tačiau Lietuvoje veiklą vykdančios bendrovės“, – pasakojo vaikino tėvas.
„Pasiskolino“ iš senelės
Pirmoji įmonė, išdavusi kreditą, buvo „General Financing“, priklausanti Švedijos finansų holdingui „Marginalen AB“ . Atsakingą skolinimąsi deklaruojanti įmonė vaikinui atseikėjo 3 tūkst. litų.
„Tinkamai atliktas kliento mokumo vertinimas, aiškiai ir suprantamai pateikta informacija apie sutarties sąlygas, mokesčius ir grąžinimo terminus padeda klientui įvertinti savo finansines galimybes laiku grąžinti kreditą. Šiuo atveju kreditą išduodančios bendrovės atsakomybė yra pateikti visą kliento sprendimui būtiną informaciją ir stengtis apsaugoti klientą nuo perteklinių įsiskolinimų“, – deklaravo „General Financing“ vadovas Konstantinas Balakinas.
Būtent po šios bendrovės sprendimo išduoti kauniečiui paskolą ratas vėl įsisuko.
Vėliau kreditus kaunietis ėmė iš kitų lizingo bendrovių - „Mokilizingo“ (buvęs „Snoro lizingas“. – Red.), Ūkio banko lizingo bei „greitukus" teikiančių įmonių.
Maža to, pasisavino senelės, pas kurią glaudėsi, pinigus.
Paaiškėjus šiam faktui vaikinas vėl pakėlė ranką prieš save. Nuo išgertų vaistų, sumaišytų su alkoholiu, jį ištiko koma. Tik po kelių savaičių tėvams atlėgo – sūnus šiaip taip išsikapstė.
Mėgina atidirbti Vokietijoje
Susiradęs darbą Vokietijoje praėjusių metų rugsėjį vaikinas išvyko. Didžiąją dalį uždirbtų pinigų jis siunčia į Lietuvą, kad būtų padengtos skolos. Ir jaunuolis, ir jo tėvas su kreditų bendrovėmis yra pasirašę vekselius ir pamažu grąžina kreditus.
„Visą laiką sėdime kaip ant adatų, nežinome, kas jam gali šauti į galvą. Guodžiamės, kad Vokietijoje jo nesupa seni draugai, ten jis jaučiasi saugiau“, – sakė vaikino tėvas.
Jis pripažino, kad „General Financing“ elgėsi žmoniškai, juoba kad ir paskola buvo apdrausta. Su šia finansų įstaiga pavyko atsiskaityti. Tuo tarpu „Mokilizingo“ bei Ūkio banko lizingo darbuotojai į kalbas nesileido, užsiundė antstolius.
„Pikčiausia, kad greitųjų kreditų bendrovės deklaruoja skolinančios atsakingai, o davė kreditą žmogui, kurios skolinimosi istorija yra siaubinga. Jo mokumą tikrai nesunku buvo patikrinti. Juk ant jo pečių dar kalbėjo didelė banko paskola, o pajamos buvo nedidelės“, – piktinosi vaikino tėvas.
Jis skaičiuoja, kad skolų grąžinimas truks dar mažiausiai pusantrų metų. Juk jas reikia atiduoti ne tik kredito įstaigoms ir giminaičiui, bet ir apvogtai senelei.
Siūlo kurti bendrą registrą
Smulkiųjų kreditų teikėjai patys pritaria siūlymams griežčiau reguliuoti kreditų sritį ir skatinti atsakingą skolinimąsi.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas pripažįsta, kad pastaruoju metu atsakingo skolinimosi nuostatos tarsi pamirštos.
„Svarbu laikytis nuostatos, kad ne tik kreditų teikėjai turi skolinti atsakingai, bet ir asmenys privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai. Jie privalo pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę padėtį ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines aplinkybes“, – tvirtino L.Valickas.
Asociacijos vadovo įsitikinimu, būtina apriboti kreditų teikimą naktį arba grynaisiais pinigais ne prekybos vietose, nes čia tikrai galima įžvelgti neatsakingo išlaidavimo galimybių.
Jis taip pat ragina sukurti visoms įmonėms privalomą asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, registrą, kuris atsakymus į bendrovių užklausas teiktų automatiškai realiu laiku. Tai būtų dar vienas saugiklis, neleidžiantis žmonėms pakliūti į panašią bėdą, kuri ištiko kaunietį. Bege, šiuo metu galima užsiregistruoti šios asociacijos sukurtoje duomenų bazėje „Neduokit man kredito“ ir taip bent iš dalies apsidrausti nuo pagundos skolintis.
Faktai
Lietuvoje yra 33 smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės.
Lietuvos banko duomenimis ilgiau kaip 60 dienų pradelsti mokėjimai 2014 m. sudarė beveik ketvirtadalį visų vartojimo kreditų (23 proc.), o jų suma ir kiekis, palyginti su 2013 m., tik augo.
Kreditų rinkoje šiuo metu sukasi sukasi apie 20 mln. eurų.
