Škotija – Didžiosios Britanijos dalis, tačiau čia veikiantys trys bankai turi teisę spausdinti škotiškus svarų sterlingų banknotus. Savo verte jie prilygsta britiškiems.
Išdidieji škotai dabar turi kuo didžiuotis: jie pirmieji britų salyne išleido plastikinius banknotus. Įkandin jų netrukus paseks ir Anglijos bankas, 2016 metais numatęs išleisti irgi 5 svarų sterlingų nominalo banknotą su legendinio Winstono Churchillio atvaizdu.
Sunku klastoti
„Clydesdale Bank“ išleistame škotiškame banknote įamžintas Forto geležinkelio tiltas ir seras Williamas Arrolas, kurio vadovaujama kompanija prieš 125 metus pastatė šį inžinerijos šedevrą.
Banknotuose yra skaidrus langelis, kuriame galima išvysti Škotijos kontūrus.
Vis dėlto kodėl pasirinktas ne tradicinis popierius, o plastikas? Dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia sudėtinga suklastoti, tam nebeužtenka įprastos spausdinimo įrangos.
Yra ir trūkumų: plastiko banknotų gamyba maždaug pusantro karto brangesnė negu popierinių, tačiau pastarieji susidėvi net kelis kartus greičiau.
Todėl senas plastikines kupiūras reikia daug rečiau keisti naujomis.
Kita vertus, susidėvėjusius plastiko banknotus labai nesunku perdirbti. Skirtingai nei popierinių, jų nereikia pjaustyti ir deginti.
O ką jau kalbėti apie taršą. Pasaulyje atlikta galybė tyrimų ir įrodyta, kad ant popierinių banknotų kaupiasi nešvarumai ir tūkstančių rūšių bakterijos. Plastikiniai šiuo atžvilgiu gerokai pranašesni.
Išbandė mažose šalyse
Vis dėlto škotai dviračio neišrado, nes plastiko banknotai jau senokai naudojami daugelyje pasaulio valstybių.
Bandymų poligonais dar 1983 metais buvo pasirinktos dvi šalys – Kosta Rika ir Haitis.
Šioms valstybėms pirmuosius planetoje plastiko banknotus tada pagamino JAV bendrovė „American Bank Note Company“, tam panaudojusi įmonės „Du Pont’s“ sukurtą medžiagą. Tačiau abiejose šalyse tokių kupiūrų išleista nedaug.
Bandymai vyko ir Hondūre bei Salvadore. Tačiau atogrąžų klimato kraštuose tuomečiai plastiko banknotai neprigijo, nes dėl drėgno ir šilto oro jie greitai imdavo tepti rankas ir pinigines. Dėl to, kad nuo kupiūrų nusitrindavo dažai, 1988 metais jos buvo pašalintos iš apyvartos.
Panašūs pinigai buvo išmėginti ir britams priklausančioje Meno saloje, ir netgi Šiaurės Airijoje, bet ir tai tebuvo pavieniai bandymai.
Australai pamėgo plastiką
Tikrasis perversmas įvyko visai kitame planetos regione – Australijoje.
1988 metais ši valstybė šventė pirmųjų britų kolonistų įsikūrimo Kengūrų žemyne 200-ąsias metines. Ta proga pasirodė iš polimerų pagamintas 10 Australijos dolerių banknotas.
Tuo metu pinigams spausdinti skirtos plastiko medžiagos buvo jau gerokai patobulintos.
Todėl nuo 1996-ųjų Australija ėmė spausdinti nebe popierines, o tik plastikines kupiūras.
Australijos centrinis bankas sykiu su chemijos pramonės įmone „Innovia“ įkūrė bendrą kompaniją, kuri dabar vadinasi „Innovia Security“.
Vėliau tapusi visiškai privačia įmonė tiekia pinigams gaminti skirtą plastiką ir tam pačiam „Clydesdale“ bankui Škotijoje, ir Anglijos bankui.
Atkeliavo ir į Europą
Šiuo metu plastiko banknotus naudoja daugiau nei dvi dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų – Kinija, Brunėjus, Nigerija, Kanada.
Europoje prieš dešimtmetį plastikinę 10 levų kupiūrą išleido Bulgarija, 2008 metais Rumunijoje pasirodė toks 10 lėjų banknotas.
O arčiausiai Lietuvos juos galima išvysti Lenkijoje: praėjusiais metais kaimyninė šalis išleido riboto tiražo – 50 tūkst. vienetų – plastikinių 20 zlotų banknotų seriją, skirtą Lenkų legiono šimtmečiui paminėti. („Newsru.com“, LR)
Pirmieji banknotus pagamino kinai
Lietuvoje nuo šių metų pradžios naudojami eurai pagaminti iš popieriaus, tačiau miškai dėl to nenukentėjo: jie spausdinami ant medvilninio popieriaus.
O įprastiniai popieriniai pinigai, regis, traukiasi į praeitį, nors žmonijai jie tarnavo kone tūkstantį metų.
Manoma, kad pirmieji banknotai buvo atspausdinti vario klišėmis ant šilkmedžio popieriaus 1024 metais Kinijoje. Priežastis buvo paprasta – monetoms pradėjo stigti metalo.
Europoje popierių pinigų pradininku laikomas Švedijos karalius Gustavas Adolfas. Trisdešimtmečio karo (1618–1648 m.) metu jis įsteigė Karališkąjį banką, kuriam buvo suteikta teisė už įkeistus metalinius pinigus išduoti skolos raštus.
Lietuvos teritorijoje pirmieji popieriniai pinigai buvo toli gražu ne litai, o zlotai ir grašiai, atspausdinti Lenkijoje. Jie galiojo 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimo prieš carinę Rusiją metu.
