Žuvinto ežero apylinkėse pastarosiomis dienomis gagena apie 17
tūkstančių migruojančių žąsų. Paukščių būriai ūkininkams nekelia didelio
džiaugsmo, nes žąsys nulesa pasėlius.
„Maniau, kad žąsų atvažiavote išsivežti, – pašmaikštavo ūkininkas
Vitas, antradienį prie savo sodybos sutikęs žurnalistus. – Matote,
kiek čia jų yra? Kiekvieną pavasarį taip būna – iš kviečių beveik
nieko nelieka.
Laukas iš karto skiriasi – kur žalia, o kur pilka. Nuskabo viršūnėles,
o kur žemė minkšta, išpeša su šaknimis.
Pyk nepykęs, kitaip nebus. Jokių baidyklių šitos žąsys nebijo“.
Vito sodyba ir pasėlių laukas – prie pat Žuvinto ežero.
Nuo migruojančių baltakakčių žąsų gerokai nukentėjo ir kitoje kelio
pusėje plytintis didžiulis pasėlių laukas – vešliai žaliuoja tik labai
maža jo dalis.
„Žąsys nesimaitina oru. Kiek žinau, ūkininkams nuostoliai gali būti
kompensuojami“, – teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas
Pranaitis.
Jis džiaugėsi, jog Žuvintas šiemet sulaukė rekordinio skaičiaus
migruojančių žąsų.
„Jos žiemojo tarp Vokietijos, Olandijos ir Prancūzijos. Pas mus sustojo
pailsėti. Šios žąsys – nėra mūsiškės. Jos balandžio mėnesį skris į
Rusijos tundrą. Pirmiausia išskris tos, kurios jau gali perėti, o
jaunikliai dar kurį laiką pabus pas mus“.
Žuvinto ornitologai pasakojo, jog šias žąsų kolonijas bemaž kas rytą
atakuoja Buktos miškuose perintys du jūriniai ereliai.
Pastarieji niekada nelieka be grobio.
Jūriniai ereliai stipriai skriaudžia ne tik migruojančias žąsis.
Rezervato direktorius pasakojo, jog plėšrūs paukščiai naikina ir nuolat
Žuvinto ežero pakrantėse perinčias žąsis: „Dažnai iš šešių žąsiukų lizde
lieka tik vienas“.
Praėjusių metų pavasarį Žuvinto ežere buvo 9 tūkst. migruojančių žąsų, o
šį – 16 tūkst. 600.
Dideli jų būriai nakvoja kituose rezervato ežeruose – Žaltyčio bei
Amalvo.
Į Žuvintą po žiemos jau sugrįžo rudagalviai kirai, didžiosios bei
klykuolės antys, baubliai, ilgasnapės vištelės, gervės, gandrai.
˙