Žuvinto ežero apylinkėse pastarosiomis dienomis gagena apie 17 tūkstančių migruojančių žąsų. Paukščių būriai ūkininkams nekelia didelio džiaugsmo, nes žąsys nulesa pasėlius.
„Maniau, kad žąsų atvažiavote išsivežti, – pašmaikštavo ūkininkas Vitas, antradienį prie savo sodybos sutikęs žurnalistus. – Matote, kiek čia jų yra? Kiekvieną pavasarį taip būna – iš kviečių beveik nieko nelieka.
Laukas iš karto skiriasi – kur žalia, o kur pilka. Nuskabo viršūnėles, o kur žemė minkšta, išpeša su šaknimis.
Pyk nepykęs, kitaip nebus. Jokių baidyklių šitos žąsys nebijo“.
Vito sodyba ir pasėlių laukas – prie pat Žuvinto ežero.
Nuo migruojančių baltakakčių žąsų gerokai nukentėjo ir kitoje kelio pusėje plytintis didžiulis pasėlių laukas – vešliai žaliuoja tik labai maža jo dalis.
„Žąsys nesimaitina oru. Kiek žinau, ūkininkams nuostoliai gali būti kompensuojami“, – teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Jis džiaugėsi, jog Žuvintas šiemet sulaukė rekordinio skaičiaus migruojančių žąsų.
„Jos žiemojo tarp Vokietijos, Olandijos ir Prancūzijos. Pas mus sustojo pailsėti. Šios žąsys – nėra mūsiškės. Jos balandžio mėnesį skris į Rusijos tundrą. Pirmiausia išskris tos, kurios jau gali perėti, o jaunikliai dar kurį laiką pabus pas mus“.
Žuvinto ornitologai pasakojo, jog šias žąsų kolonijas bemaž kas rytą atakuoja Buktos miškuose perintys du jūriniai ereliai.
Pastarieji niekada nelieka be grobio.
Jūriniai ereliai stipriai skriaudžia ne tik migruojančias žąsis.
Rezervato direktorius pasakojo, jog plėšrūs paukščiai naikina ir nuolat Žuvinto ežero pakrantėse perinčias žąsis: „Dažnai iš šešių žąsiukų lizde lieka tik vienas“.
Praėjusių metų pavasarį Žuvinto ežere buvo 9 tūkst. migruojančių žąsų, o šį – 16 tūkst. 600.
Dideli jų būriai nakvoja kituose rezervato ežeruose – Žaltyčio bei Amalvo.
Į Žuvintą po žiemos jau sugrįžo rudagalviai kirai, didžiosios bei klykuolės antys, baubliai, ilgasnapės vištelės, gervės, gandrai. ˙
