Kauno apygardos prokurorai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ėmė čirškinti padus kontrabandinių pesticidų – augalų kenkėjus naikinančių chemikalų – pardavėjams.
Praėjusią savaitę buvo atliktos kratos Kauno, Rokiškio, Kuršėnų įmonėse, suimti šeši įtariamieji.
FNTT pareigūnai iškratė trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančios bendrovės „Agroprimum“ patalpas netoli Kauno, Kumpių kaime.
Spėjama, kad būtent šios bendrovės pagrindiniai akcininkai dirigavo kontrabandinių pesticidų prekybai.
Tyrėjai Kaune, Petrašiūnuose, aptiko ir pogrindinį sandėlį.
Įtariama, jog čia buvo saugomi iš Kinijos kontrabanda atgabenti suklastoti augalų apsaugos produktai.
Čia aptiktų pesticidų rinkos vertė sukasi apie milijoną eurų.
Atkapstė visą tinklą
Pasak Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino, ikiteisminis tyrimas dar tik pradedamas, tačiau kontrabandos schema aiškėja.
„Vieni iš įtariamųjų yra įsteigę įmonę „Starcotek LTD“ lengvatinių mokesčių zonoje Anglijoje ir jai vadovauja.
Kiti yra susiję su fiktyviomis Lietuvoje sukurtomis bendrovėmis. Jie atliko tariamus pavedimus į tų įmonių sąskaitas“, – užsiminė prokuroras.
Areštinėje praėjusią savaitę atsidūrė ir „Agroprimum“ akcininkas Algimantas Sabalys, anksčiau ne vienus metus dirbęs augalų apsaugos inspektoriumi Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Pasak D.Puzino, tai vienas pagrindinių asmenų, kuris valdė užsienyje įsteigtą kompaniją.
Manoma, kad jis buvo prisidėjęs ir prie falsifikuotų pesticidų importo.
A.Sabalys maždaug prieš ketverius metus vadovavo Rokiškio rajone įkurtai žemės ūkio bendrovei „Pužonys“.
Ji oficialiai vertėsi didmenine prekyba trąšomis, bet kartu platino ir kontrabandinius chemikalus.
Tyrėjams pradėjus lipti ant kulnų, ji buvo likviduota, o vietoj jos išdygo Vilniuje registruota, vos vieną darbuotoją turinti įmonė „Inovacinės technologijos“.
Patys ūkininkai yra pasakoję, kaip ši įmonė pesticidus atgabendavo jiems į kiemą, išrašydavo sąskaitas.
Žemdirbiai gal ir jautė, jog, mokėdami gerokai mažiau nei rinkos kaina, apsirūpindavo kontrabandiniais chemikalais, tačiau rizikavo ir vėliau netekdavo ES paramos.
Vienas vadovas – dvi įmonės
Prokuratūros duomenimis, suklastotais pesticidais prekiavo fiktyvios Panevėžyje registruotos bendrovės „Hetas“ bei „Vetreka“. Įtariama, kad per jas buvo įforminta 450 tūkst. eurų vertės sandorių.
Tyrėjų akiratyje atsidūrė ir bendrovės „Inovacinės technologijos“ bei „Autronas“. Pastaroji, kaip ir „Vetreka“, glaudžiasi Panevėžyje, o į abiejų įmonių vadovų kėdes buvo pasodintas tas pat žmogus Dmitrijus Fiodorovas.
„Nėra duomenų, kad pati „Agroprimum“ būtų importavusi falsifikuotus pesticidus iš Kinijos ir pati jais prekiavusi.
Visa tai buvo daroma per lengvatinių mokesčių zonoje įkurtą bendrovę.
Joje buvo klastojami dokumentai, neteisingai nurodant augalų apsaugos priemonių sudėtį ir mažesnę jų vertę“, – užsiminė D.Puzinas.
Užtat per fiktyviąsias įmones prekės buvo parduodamos ūkininkams.
Abiejų įmonių direktoriai, anot D.Puzino, buvo statytiniai ir apie tokią veiklą nieko nežinojo.
Lieka gūžčioti pečiais
Pasak neseniai „Agroprimum“ direktoriumi tapusio Tomo Javorskio, kol kas sunku nuspėti, kuo viskas baigsis.
„Yra pareikšti kažkokie kaltinimai įvairioms įmonėms, kurios iš mūsų pirko prekes. Tik tai mus ir sieja.
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, niekas nieko neaiškina.
Kratos atliktos įmonėse, kurios prekiauja ne tik mūsų prekėmis. Jos perka žemės ūkio chemijos produktų ir iš kitų didmenininkų, mes – taip pat“, – dėstė T.Javorskis.
Pečiais gūžčiojo ir ankstesnis „Agroprimum“ vadovas bei akcininkas – buvęs Seimo narys Mindaugas Subačius: „Mūsų keliai su „Agroprimum“ išsiskyrė maždaug prieš porą metų, kai pradėjo kirstis mano ir pagrindinių bendrovės akcininkų požiūris į įmonės veiklą.
Turėjau 10 procentų bendrovės akcijų. Pardaviau jas ir pasitraukiau.“
Vilioja panašiais į tikrus prekės ženklais
Aušra Beniulienė
Augalų apsaugos asociacijos direktorė
„Seniai žinojome, kad kontrabandinėmis augalų apsaugos priemonėmis Lietuvoje tikrai prekiaujama. Dar 2010 metais paaiškėjo, kad Lietuvoje ūkininkai sunaudoja daug daugiau kontrabandinių pesticidų nei kitose ES šalyse. Bet vis tiek pribloškė, kad kontrabandos apimtis tokia milžiniška. Tokios priemonės perpus pigesnės nei legalios, todėl ūkininkai jomis susigundo. Jų teigimu, chemikalai vis viena veikia.
Vis dėlto augalų apsaugos produktų registravimas užtikrina, kad tai, kas parašyta ant pakuotės, yra ir jos viduje. Reikalavimai ypač griežti, nes būtina, kad produktai nepadarytų žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
O kontrabandiniai pesticidai būna neišbandyti ir neregistruoti, juose dažniausiai tėra panaši, bet neištirta veiklioji medžiaga. Apie aplinkos apsaugą negali būti nė kalbų.
Ne kartą buvo atlikta tyrimų, kurie parodė, kad kenksmingų medžiagų koncentracija kontrabandiniuose produktuose smarkiai viršija leistiną normą.
Ūkininkams atrodo, kad už chemikalus pateikta sąskaita – tai ženklas, kad jie pigiai nusipirko legalų produktą. Vis dėlto geras produktas negali būti pigus.
Kad tai klastotė, liudija ne originalūs, bet panašiai skambantys prekių ženklų pavadinimai. Pavyzdžiui, piktžolėms naikinti skirtų chemikalų etiketėje rašoma „Granstaras“ ar „Grodylas“ vietoj originalių pavadinimų „Granstar“ ar „Grotyl“.“
