„Lenkiškos“ kiaulienos virsmui į „lietuvišką“ vietos nebeliko

„Užauginta – ES, paskersta – Lietuvoje“. Tokių užrašų ant kiaulienos arba vištienos ženklinimo etikečių nuo balandžio jau galima pastebėti ir parduotuvėse, ir turgavietėse. Ne vienerius metus minkyta ir kočiota naujoji mėsos ženklinimo tvarka pagaliau įsigaliojo.

Nuo šiol, ženklinant skerdieną, privalu nurodyti ir gyvulio skerdimo, ir užauginimo šalį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nuo šiol, ženklinant skerdieną, privalu nurodyti ir gyvulio skerdimo, ir užauginimo šalį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Apr 1, 2015, 10:46 AM, atnaujinta Jan 7, 2018, 8:16 PM

Ženklinant jautieną ir jos produktus ir anksčiau buvo nurodoma galvijų gimimo, auginimo, paskerdimo ir išpjaustymo šalis. Tačiau ir kiauliena, ir paukštiena virsdavo „lietuviška“, jei iš užsienio atgabentos kriuksės ar paukščiai buvo paskerdžiami mūsų šalyje.

Išleido reglamentą

Žmonėms rūpi žinoti, kurioje šalyje užaugintas gyvulys, o kurioje – paskerstas, išmėsinėtas ir perduotas prekybininkams. Todėl Europos Komisija (EK) nustatė tikslias visos mėsos ir paukštienos ženklinimo taisykles – parengė reglamentą. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, įsigalios 2015-ųjų balandį.

Pagal reglamentą, ženklinant kiaulieną ar paukštieną ant etikečių turi atsirasti užrašai, kokioje valstybėje užaugintas gyvūnas ir kokioje – paskerstas.

Kadangi vienoje valstybėje paauginti paršeliai parduodami kitos šalies ūkiams, ant etikečių atsiras ir toks užrašas: „Užauginta keliose ES valstybėse“. O jei mėsa buvo importuota iš trečiųjų šalių, apie tai vartotojus įspės užrašai „Užauginta ne ES“, „Kilmės šalis – ne ES“ arba „Užauginta ES nepriklausančiose šalyse“.

Žmonėms, kurie pirks smulkintą mėsą ar jos nuopjovas, užrašai etiketėse „Kilmės šalis – ES“ arba „Užauginta ir paskersta ES“ siųs žinią, kad tai – skirtingose ES valstybėse užaugintų gyvulių ar paukščių skerdiena.

Kitaip ženklins ir gaminius

2015-ųjų vasarį  Europos Parlamentas pritarė ir Žaliųjų-Europos laisvojo aljanso grupės inicijuotai rezoliucijai „Perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies ženklinimas“.

  Šios frakcijos narys Bronis Ropė yra sakęs, kad „žalieji“ dar nuo 2013-aisiais kilusio arklienos skandalo minė takus, kad ženklinant mėsos gaminius būtų tiksliai nurodoma jų sudėtis.

Skandalas – jau pamirštas, o problema esą liko.

Kadangi Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, Europos Komisija turi parengti teisės aktus, kurie reglamentuos privalomą perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos ženklinimą.

Pasak B.Ropės, kai toks reglamentas įsigalios, gamintojai, teigiantys, jog prekiauja lietuviška dešra, privalės gaminio etiketėje aiškiai nurodyti sudėtyje esančios mėsos kilmės šalį. Dešra bus lietuviška, jei tikrai bu pagaminta iš Lietuvoje užaugintų gyvulių mėsos.

Tuo tarpu žaliųjų oponentai teigia, kad toks žymėjimas pakels produkcijos kainas. Be to, jie perlenkė lazdą: mėsos ženklinimo taisyklės jau ir taip keičiasi nuo šių metų balandžio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.