Kad Lietuvos žmonės nori naudotis viešosiomis paslaugomis elektroninėmis priemonėmis, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pavyzdys. Šios institucijos sistema „Mano VMI“ pritraukia net 0,5 milijono gyventojų. Kaip jiems tai pavyksta? Štai pastaruoju metu VMI pristatė gyventojams mobiliąją programėlę „e. VMI“, kurioje pateikiamos aktualiausios VMI paslaugos.
„Naudodamiesi programėle gyventojai gali ne tik pateikti suformuotas deklaracijas, peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas ar skirti paramą, bet ir registruoti individualią veiklą, stebėti savo mokesčių balansą, gauti visą personalizuotą informaciją iš VMI ir dar daug kitų naudingų paslaugų“, – sako VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.
Gerins paslaugas
Vien tam, kad padidėtų elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumas ir kokybė, ES struktūrinių fondų pagalba mūsų šalyje iki 2020 m. bus investuota 163.763 tūkst. eurų.
„Tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuva pagal elektroninės valdžios paslaugų perkėlimą atrodo visai neblogai“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.
Pasauliniu lygiu, pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą Elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą Lietuva 2014 metais užėmė 29 vietą pasaulyje iš 193 pasaulio valstybių.
ES lygiu atliktame tyrime, kuriame buvo nagrinėtos 33 Europos valstybės, Lietuva priskirta progresyviai e-paslaugas teikiančių šalių grupei (kartu su Austrija, Danija, Ispanija, Norvegija ir Portugalija). Bendras e. paslaugų naudojimo rodiklis Lietuvoje siekia 49 proc. (ES vidurkis 46 proc.), e. paslaugų efektyvumo – 45 proc. (ES vidurkis 40 proc.), tikimybė, kad e. paslaugų vartotojas naudosis jomis ir ateityje – 71 proc. (ES vidurkis 71 proc.).
2014 – 2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų laikotarpiu bus kuriamos naujos elektroninės paslaugos, efektyvinamos senos.
Naudodamiesi jomis, gyventojai ir verslas, galės efektyviau tvarkyti įvairias administracines procedūras, dalyvauti e. viešuosiuose pirkimuose. Be to, ketinama plėsti e. sveikatos paslaugų sistemą. Taip pat planuojama sukurti inovatyvias e. paslaugas bei e. produktus, susijusius su Lietuvos kultūros skaitmeninio turinio sklaida. Bus atkreiptas dėmesys ir į e. demokratijos plėtrą (viešumo, skaidrumo bei piliečių įsitraukimo priemonių kūrimą).
Neužmigti ant laurų
„Bus padaryta ir daug darbų, kurie paprastam paslaugų naudotojui nekris į akis. Visų pirma, e. paslaugoms teikti naudojami ištekliai bus konsoliduojami, todėl sumažės įrangos poreikis. Peržiūrėjus, kaip efektyviau teikti ir valdyti IT išteklius, bus galima sumažinti valdymo ir priežiūros kaštus“, – sako asociacijos „Infobalt“ Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis. Anot pašnekovo, viena iš sričių, kuriai naujajame periode bus skiriamas ypatingas dėmesys – e. sveikatos paslaugos. „Šiuo metu vyksta nemažai e.sveikatos projektų, kurie bus užbaigti šiemet, tačiau kol kas nesame labai gerai vertinami, todėl rengiama nauja programa ir ateinantį laikotarpį šiai sričiai dėmesio netruks“, – kalba A.Plečkaitis.
Jam antrina ir L. Križinauskienė. „Pagal naujausius ES tyrimus, e. recepto panaudojimo srityje užimame 27 vietą, pagal keitimąsi medicinine informacija tarp gydytojų – 22 vieta, nors pagal e. valdžios paslaugas nebloga – 8 vieta“, – analizuoja pašnekovė.
A.Plečkaitis taip pat pamini, kad viena iš sferų, kur pasireikš jauni kūrėjai, idėjų turintys verslininkai, bus viešojo sektoriaus turimų duomenų antrinis panaudojimas. Šiandien toks duomenų panaudojimas sudaro 56 proc., o 2020 m. tikimasi 86 proc. antrinio panaudojimo. „Žinoma, čia nekalbama apie asmens duomenis, jie ir toliau bus griežtai saugomi.
Tačiau yra daug duomenų, kurie nesusiję su asmeniu, bet gali būti panaudoti versle, vietoje to, kad gulėtų nenaudojami. Pavyzdžiu gali būti gyvenamosios aplinkos įvertinimas. „Žmogus, prieš pirkdamas būstą, e. paslaugos dėka gali tą vietą įvertinti daugeliu aspektų: tai nusikalstamumas, gatvių judrumas ir triukšmas, užterštumas, darželių ir mokyklų infrastruktūra ir pan.“, – pasakoja A.Plečkaitis.
Tam, kad pagerėtų e. viešųjų paslaugų teikimas, anot eksperto, mums pirmiausia reikėtų neprarasti įgyto pagreičio.
„Žvelgdami į naujausius Lietuvos skaitmeninių pasiekimų vertinimus galime nesikuklinti – jeigu esame vidutiniokai tarp ES šalių, tai reiškia, kad esame vieni lyderių tarp 13 naujų šalių – narių ir esame pralenkę kai kurias iš senųjų ES šalių, kurios į skaitmenines technologijas ir e.paslaugas investavo ir daugiau, ir ilgiau.
Tačiau, tai taip pat reiškia, kad turėtume toliau kelti kvalifikaciją ir ypač stiprinti viešojo sektoriaus darbuotojų gebėjimus tiek strategiškai planuoti, tiek vykdyti visuomenei, ūkiui ir viešajam sektoriui vertę kuriančius projektus. Trumpai tariant – reikia neužmigti ant laurų“.
