„Negalime padaryti daugiau žalos gamtai, nei nuo kranto meškeriojantys žvejai. Juk povandeninę žūklę saisto tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, draudžiama naudoti oro balionus. Po vandeniu plaukiama tik tokiame gylyje, kiek įmanoma panerti, kvėpuojant per vamzdelį.
Žuvų, kaip ir kitiems žvejams, nevalia sugauti daugiau, nei nustatyta norma. Todėl nardome pakrantėse, kur didžiosios žuvys – toks pat retas laimikis, kaip ir nuo kranto meškeres mėtantiems žvejams“, – kalbėjo D.Kublickas. Jo teigimu, ir anksčiau nardytojai nebuvo itin patenkinti žvejybos po vandeniu sąlygomis, bet bent jau diskutuodavo ir tardavosi su ministerijos atstovais.
„Tačiau pasikeitus ministerijos vadovams, situacija pasikeitė. Laikomasi nuostatos, kad žūklė po vandeniu yra blogybė. Kadangi jos apskritai uždrausti neįmanoma, pabloginti šios žvejybos sąlygas ministerijai tikrai pavyko“, – sakė „Neriam“ vadovas. Sąlygos neįtiko
Klubas „Neriam“ priklauso Lietuvos laisvojo nardymo ir povandeninės žūklės asociacijų federacijai, kuri atstovauja visus Lietuvos povandeninės žūklės mėgėjus.
Štai šiai federacijai Aplinkos ministerija maždaug prieš pusantrų metų buvo skyrusi užduotį – įpareigojusi parengti Lietuvoje povandeninės žūklės sąlygas.
Anot D.Kublicko, federacijos nariai kartu su mokslininkais ichtiologais įvairiuose ežeruose įvertinę žuvų išteklius, gylį, dydį bei geografinę vietovę, sudarė maždaug 50 vandens telkinių sąrašą. Tai buvo vieni didžiausių Lietuvos ežerų, kuriuose vanduo yra pakankamai skaidrus, pavyzdžiui, Dusia, Metelys, Alaušas ir kiti.
Žvejų mėgėjų taryba pritarė ir parengtoms povandeninės žūklės sąlygoms, kurias federacija 2014-ųjų pavasarį įteikė tuomečiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui.
„Užuot apsvarsčiusi sąlygas, ministerija netikėtai mums metė akibrokštą. Ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė povandeninės žūklės limitą ir pažėrė apribojimų, pavyzdžiui, medžioklė po vandeniu „Žvejybos rojaus“ ežeruose – visiškai uždrausta. Realiai mes praradome teisę į žūklę valstybiniuose ežeruose. Ir tai padaryta mojuojant išgalvotu argumentu, esą mes iššaudome didžiąsias žuvis“, – kalbėjo D.Kublickas.
Povandeninė žūklė buvo atskirta nuo kitų rūšių mėgėjiškos žūklės, – leidimai jai smarkiai pabrango. Anksčiau žvejybos leidimas metams kainavo 50 litų (14,5 euro), ir nesvarbu, kuo buvo žvejojama, ar su meškere, ar su povandeniniu šautuvu. Dabar povandeninei žūklei įmanoma įsigyti tik vienos dienos leidimą, už kurį kaskart tenka mokėti po 2,9 euro.
Kone perpus – iki šešių – buvo sumažintas ir valstybinių ežerų skaičius, kuriuose galima žūklauti po vandeniu. Visi ežerai, į kuriuos nebegalima nerti, priklauso „Žvejybos rojui“, – valstybės sukurtam mėgėjiškos žūklės skatinimo projektui. Pasitelkė teisininkus
Jau geri metai, kaip povandeninės žūklės mėgėjai nesulaukia pokyčių. Pernai vasarą federacija paprašė teisininkų, kad šie atliktų ministerijos išleistų ir povandenininkų gyvenimą apkartinusių teisės aktų analizę.
„Kelias į administracinį teismą atviras – teisės aktai diskriminuoja povandeninės žūklės mėgėjus. Problema niekur nedingo. Bet vis dar bandome stuksenti į ministerijos duris prašydami, kad ji pagaliau peržiūrėtų povandeninės žūklės sąlygas. Gaila, kad tai tenka daryti, pasitelkus ir advokatus. Juk tuos pinigus, kuriuos išleidžiame už jų paslaugas, galėtume skirti žuvivaisai“, – sakė D.Kublickas.
Nepavyko ir ministerijos sumanymas suskaičiuoti po vandeniu žvejojančius žmones. Kadangi leidimai parduodami tik į šešis ežerus. Kadangi leidimai yra brangūs, retai kada povandenininkai į „rojų“ nusiveža žvejybos įrangą.
Daug dažniau nardytojai dėl medžioklės po vandeniu tariasi su kitų ežerų nuomininkais. O pastarieji neteikia ministerijai ataskaitų, kiek ir kokiai žūklei pardavė leidimų.
Be atsako liko ir šiemet kovo 26-ąją įvykęs žvejų ir Aplinkos ministerijos atstovų susitikimas. Jame ketinta peržiūrėti valstybinių vandens telkinių, kuriuose leidžiama povandeninė žvejyba, sąrašą.
Į jį žvejai vėl įrašė Alytaus, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Lazdijų, Šiaulių ir kituose rajonuose esančius vandens telkinius, kurių plotas viršija 300 hektarų ir kurie nepatenka į valstybinius parkus. Tačiau atsako taip ir nesulaukė.
Surinko tiktai grašius
Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, ežeruose, kurie priklauso projektui „Žvejybos rojus“, numatytas kitoks žvejybos reglamentavimas. Juose visiems žvejams siūloma laikytis principo „Pagavai – paleisk“.
“Būta tam tikro konflikto tarp povandenininkų ir žvejų, meškeriojančių nuo kranto. Pastarieji pyksta, kad po vandeniu nušaunamos didžiausios, – trofėjinės žuvys, o „Pagavai – paleisk“ principas neveikia.
Todėl nutarėme įvesti žvejybos po vandeniu limitą ir suskaičiuoti, kiek leidimų nuperkama. Už juos surinkti pinigai skiriami žuvims ežeruose įveisti, todėl svarbu žinoti, koks yra ir po vandeniu žvejojančių žmonių indėlis“, – kalbėjo viceministras.
Išankstiniais ministerijos duomenimis, pernai už galimybę žvejoti po vandeniu buvo surinkta vos 2320 eurų.
„Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija vien Daugų ežere žuvims įveisti skyrė apie 29 tūkst. eurų.
Vadinasi, tų pinigų, kuriuos surenkame iš povandeninės žūklės mėgėjų, nepakaktų net vieno ežero žuvims įveisti, – skaičiavo L.Jonauskas. – Be to, ir kontroliuoti tokius žvejus sunkiau. Jie po vandeniu gali palikti ir šautuvus, ir žuvį, – išneria, apsidairo, ir, jei ramu, viską susirenka. Tokių atvejų yra daugybė“.
D.Kublickas teigė, kad tokie skaičiai – nerealūs. Pats klubas „Neriam“ prieš ketverius metus, tuometei Aplinkos ministerijai leidus, į Daugų ežerą suleido apie 3500 šamų jauniklių, kuriuos nupirko už pačių žvejų surinktus 870 eurų.
„Tai – daugiausia jauniklių, kiek tik leidžiama suleisti į vieną ežerą. Kokios tad „auskinės žuvelės“ ėmė plaukioti Daugų ežere“, – svarstė „Neriam“ atstovas. Projektas – turistams privilioti
„Žvejybos rojus“ – tai Aplinkos ministerijos vykdomas mėgėjiškos žūklės projektas. Jis numato, kaip Molėtų bei Zarasų rajonų ežerus, gausiai užveisus žuvies, paversti žvejoti mėgstančių poilsiautojų traukos centru.
Jame ketinama sukurti ir poilsiui, ir mėgėjiškai žūklei pritaikytą aplinką, – poilsiavietes, žvejybos įrankių prekybos ir nuomos punktus, nakvynės ir poilsio vietas.
Žvejų mėgėjų nuomone, šis projektas – tik politikų reklamos įrankis. Realiai jokio „rojaus“ nėra, – nėra patvirtinto nei „Žvejybos rojaus“ oficialaus ežerų sąrašo, nei žūklės taisyklių, nėra ir jokio „Pagavai-paleisk“ principo. Šių metų pradžioje kilo skandalas, kai Aplinkos ministerija kartu su Molėtų rajono savivaldybė parengė jungtinė veiklos sutartį, skirtą „Žvejybos rojaus“ projektui įgyvendinti.
Tačiau paaiškėjo, kad vienoje komandoje kartu su savivaldybe, ministerija, Valstybiniu turizmo departamentu bei Lietuvos kaimo turizmo asociacija, be jokio konkurso atsidūrė privati žvejybos įranga prekiaujanti įmonė „Normark“. Po „Lietuvos ryto“ rašinio tyrimo ėmėsi STT, ir sutartyje vietos „Normark“ bendrovei nebeliko.
