Pasak metinę ataskaitą pristačiusio tarybos vadovo Šarūno Keserausko, nauda, kurią gauna vartotojai, kai KT įsikiša į verslą, kasmet, nuo 2012-ųjų, sukosi apie 9 mln. eurų.
Įgėlė prekybininkams
Vartotojams arčiausiai kišenės – maisto produktų prekybos sektoriuje dalyvaujančių įmonių santykiai. Nes susitarimai, kurie įvyksta užkulisiuose, neretai tampa dideliais skaičiais kainų etiketėse.
„Pernykštis bendrovės „Maxima LT“ ir įmonės „Mantinga“ susitarimas dėl bazinės kainos buvo nenaudingas vartotojams. Kainos buvo palaikomos aukštesniame lygyje, nei galėjo būti.
Negalime sakyti, kad būtent po mūsų sprendimo kainos prekybos centruose ėmė mažėti. Bet matome, kad šioje rinkoje vyksta kainų karas. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ir tarybos atliktas tyrimas“, – sakė Š.Keserauskas. Kol kas nei „Maxima LT“, nei “Mantinga“ nėra sumokėjusios baudų. KT sprendimą jos yra apskundusios teismui. Bylą jis atvers jau šį pavasarį.
Už draudžiamus susitarimus prekybos tinklui buvo skirta daugiau nei 16,8 mln. eurų, o su prekybininkais kainas derinusiai bendrovei Mantinga“ - 4,35 mln. eurų bauda.
Vis dėlto vargu, ar šių dviejų įmonių sandėris yra išskirtinis. Galima numanyti, kad ir kiti gamintojai-tiekėjai bei prekybos tinklai nežaidžia rinkoje atviromis kortomis.
Pasak Š.Keserausko, „Mantingos“ ir „Maxima LT“ atvejis buvo nustatytas, atliekant platesnį tyrimą. „Bet pritrūko įrodymų, kad ir kitos įmonės bei prekybos tinklai sudarė slaptų sandėrių dėl bazinės maisto produktų kainos“, – sakė KT vadovas. Bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris yra sakęs, kad KT priimtas sprendimas skirti bendrovei baudą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo yra nesuprantamas.
„Tyrimo metu teikėme tarybai informaciją ir dokumentus, kurie, mūsų nuomone, pakankamai pagrindė tai, kad jokio sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimo nebuvo.
“Maxima LT“ su šaldytos tešlos gaminių gamintoja „Mantinga“ sąmoningai niekada nederino tiekiamų produktų kainų pirkėjams. „Mantingos“ ir kitų tiekėjų tiekiamais gaminiais prekiaujame tokiomis kainomis, kurias nustatome atsižvelgę į kainų tendencijas visoje rinkoje, konkurencinę aplinką, gaminių paklausą“, - tuo metu, kai įmonę pasiekė KT sprendimas skirti baudą, aiškino Ž.Valkeris.
Stebi pienininkus
Pasak Š.Keserausko, KT pernai gruodį pradėjo dar vieną maisto sektoriaus dalyviams nerimą keliantį tyrimą. Pieno sektoriaus dalyviams – ūkininkams, pieno perdirbimo įmonėms, prekybos tinklus valdančioms bendrovėms ji išsiuntinėjo klausimynus. Ir šiuo metu jau pradėjo kaupti jų atsakymus. Kol kas giliau į pienininkų daržą KT kojos neįkėlė. Tik tuomet, kai apibendrins surinktus duomenis, spręs, ar imtis gilesnio tyrimo.
Tyrimas atliekamas įtarus, kad šio sektoriaus dalyvių - tiekėjų ir prekybininkų susitarimai gali būti neskaidrūs. Ūkininkams už pieną mokamos itin mažos supirkimo kainos, - po Rusijos embargo jos nukrito 30-40 proc. Tuo tarpu pieno produktai parduotuvėse atpigo vos keliais procentais, o kai kurių kainos apskritai nepasikeitė.
„Gazprom“ vis dar – akiratyje
Tikėtina, kad birželį Vilniaus apygardos administracinis teismas atvers ir „Gazprom“ bylą. Rusijos koncernas, kuriam KT skyrė 35,65 mln. eurų baudos, KT sprendimą yra apskundęs teismui.
Paprastai bylas teismai varsto metus ar pusantrų metų. Tačiau jau dabar abejojama, ar tiek laiko pakaks KT ir „Gazprom“ apsišaudymui. Nes dingsčių, kaip atidėti posėdžius ir vilkinti procesą koncerną atstovaujantys teisininkai tikrai prigalvos.
Pasak Š.Keserausko, pati KT dar 2004 metais leido „Gazprom“ įsigyti bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, bet su sąlyga, kad koncernas nedarys kliūčių Lietuvos įmonėms įsigyti dujų ir iš kitų tiekėjų. „Po devynerių metų „Lietuvos energijos gamyba“ rado galimybę įsigyti gamtinių dujų iš Vakaruose esančios įmonės. Bet „Gazprom“, kurios sutikimo taip pat reikėjo, tam užkirto kelią. Ir taip pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygą“, – kalbėjo Š.Keserauskas.
KT šiuo metu atlieka ir kitą su „Gazprom“ susijusį tyrimą, – apie bandymą padalinti rinką ir išnaudoti skirtingose teritorijose veikiančius dujų pirkėjus. Dėmėtos savivaldybės
KT tyrėjų akys dažnai nukrypsta ir viešojo administravimo sritį – savivaldos institucijas. „Atrodo, savaime aišku, kad savivaldybės privalo nediskriminuoti rinkos dalyvių. Bet taip nėra. Komunalinių atliekų tvarkymo, transporto paslaugų teikėjai, šilumos tiekėjai neretai skundžiasi tuo, kad savivaldybės riboja konkurenciją. Paprastai jos išvalo kelią vienam paslaugos teikėjui, ir paprastai tai būna kokia nors savivaldybės įmonė. Jos teikiamų paslaugų kainos anaiptol nebūna konkurencingos“, – sakė Š.Keserauskas.
Pavyzdžiui, pernai gruodį KT baigė tyrimą dėl Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimų, kurie užkirto kelią nepriklausomiems šilumos gamintojams patekti į šio miesto šilumos gamybos ir pardavimo rinką.
Galutinio sprendimo KT dar nėra priėmusi, – ji pareiškė įtarimus, bet dar neišklausė visų suinteresuotų pusių.
