Renovacija kovoja su klimato kaita?

Šiandien apie klimato kaitą kalbame kiek mažiau negu prieš dešimtmetį, tačiau tai nereiškia, kad ši problema kažkur dingo. Ne veltui buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Alas Goras (Al Gore) globalinį atšilimą pavadino „vienu didžiausių XXI a. aplinkosauginių iššūkių“. Siekti energijos taupymo ir energetinio efektyvumo yra viena iš esminių kovos su klimato kaita priemonių, o to siekiama ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programoje. Žmonės skatinami taupyti energiją buityje, tačiau ar dažnai susimąstome, kaip klimato kaitai įtaką gali daryti mūsų pastatai?

Vienas iš renovuoto būsto pranašumų – gerokai padidėjęs draugiškumas aplinkai: energetinis efektyvumas ir mažesni šilumos iššvaistymas yra renovuoto daugiabučio siekiamybė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vienas iš renovuoto būsto pranašumų – gerokai padidėjęs draugiškumas aplinkai: energetinis efektyvumas ir mažesni šilumos iššvaistymas yra renovuoto daugiabučio siekiamybė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 2, 2015, 2:14 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 4:55 PM

Renovuoti namai – „draugiškesni“

Vienas iš renovuoto būsto pranašumų – gerokai padidėjęs draugiškumas aplinkai: energetinis efektyvumas ir mažesni šilumos iššvaistymas yra renovuoto daugiabučio siekiamybė. Namų modernizavimas yra ir viena iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos kuruojamos Klimato kaitos specialiosios programos prioritetinių krypčių.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė teigia, kad daugiabučių namų modernizacijos programa yra vienareikšmiškai pozityvus dalykas klimato kaitos atžvilgiu: gaminant mažiau šilumos renovuotuose namuose, atitinkamai mažinamos ir anglies dvideginio, klimato atšilimą sukeliančių dujų, emisijos. Ar šis skirtumas reikšmingas tarp senos statybos ir renovuotų daugiabučių?

„Priklausomai nuo to, kaip buvo vykdyti renovacijos darbai, šis skirtumas gali būti labai nemažas. Senos statybos daugiabučiai dėl nusidėvėjimo yra tapę labai energetiškai neefektyvūs, tai ypač pajuntame šaltuoju metų sezonu. Tinkamai sumontavus izoliacines medžiagas, tinkamai sudėjus langus ir pan. namo energetinis efektyvumas gali smarkiai išaugti“, – atsako S.Znutienė.

Finansinės paskatos iš Klimato kaitos programos

Kaip tvirtina pašnekovė, renovacijos pageidaujantys asmenys dėl tokio rūpinimosi aplinkosauga ilgą laiką gavo nemažą paramą. „Papildomas motyvuojantis veiksnys renovuoti būstą buvo ir Klimato kaitos specialiosios programos išmokos: iki 2015 m. pasirašius statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo modernizavimo projektui įgyvendinti, o patį projektą įgyvendinus iki 2015 m. spalio 1 d., programa daugiabučio savininkams suteikė papildomą 25 proc. paramą“, – teigia S.Znutienė.

Klimato kaitos specialioji programa yra numačiusi daugiau kaip 40 proc. savo lėšų skirti energijos vartojimo bei efektyvumo didinimo projektams, į tai įeina ir pastatų modernizavimas. Taip pat, ne mažiau kaip 40 proc. lėšų programa skiria atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams (pvz., biokuro katilų įrengimui).

www.atnaujinkimebusta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.