Rusijos investuotojai nusisuko nuo Lietuvos

Rusijos ekonominės bėdos paveikė ir šios šalies investuotojus. Praėjusiais metais Lietuvoje daugiausiai sumažėjo Rusijos investicijų – 332,3 milijono eurų mažiau nei užpernai. Mažiau investavo ir Danija (-130 mln. eurų), Vokietija (-89,4) bei Jungtinė Karalystė (-59,2 mln. eurų).

Pernai įstrigusios Maskvos namų Vilniuje statybos šįmet atgijo.<br>D.Umbraso nuotr.
Pernai įstrigusios Maskvos namų Vilniuje statybos šįmet atgijo.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 2, 2015, 12:31 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 5:22 PM

Tačiau 2014 metais Lietuvoje sparčiausiai didėjo Kipro (237,4 mln. eurų), Latvijos (150,0 mln. eurų), Švedijos (136,5 mln. eurų) ir Nyderlandų (110,2 mln. eurų) tiesioginių užsienio investicijų.

Tai skelbia Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Pernai Lietuvoje daugėjo tiesioginių užsienio investicijų (TUI), tačiau Lietuva užsienyje investavo mažiau.

Išankstiniais duomenimis, pernai TUI srautas Lietuvoje sudarė 163,5 mln. eurų (0,5 proc. BVP) ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 189,8 mln. eurų, arba 2,2 karto. 2014 m. teigiamą TUI Lietuvoje srautą nulėmė didėjusios reinvesticijos (486,1 mln. eurų) ir investicijos į nuosavybės priemones (74,4 mln. eurų).

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia yra investavę šių šalių investuotojai: Švedijos – 3,2 mlrd. eurų (26,3 proc.), Nyderlandų – 1,3 mlrd. eurų (10,6 proc.), Vokietijos – 1,1 mlrd. eurų (9,2 proc.), Norvegijos – 802,8 mln. eurų (6,7 proc.), Lenkijos – 713,3 mln. eurų (5,9 proc.) ir Kipro – 663,4 mln. eurų (5,5 proc. visų TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš ES valstybių narių sudarė 10,2 mlrd. eurų (84,3 proc.), iš NVS šalių – 236,1 mln. eurų (2,0 proc. visų TUI).

Metų pabaigoje daugiausia investuota į finansinę ir draudimo veiklą – 25,2 proc., apdirbamąją gamybą – 20,8 proc., nekilnojamojo turto operacijų veiklą – 14,0 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 11,6 proc., informacijos ir ryšių veiklą – 9,1 proc. visų TUI.

Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų bei chemikalų ir chemijos produktų gamybą – 1,1 mlrd. eurų (44,4 proc. visų apdirbamosios gamybos TUI).

2014 m. užfiksuotas neigiamas Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje rodo mažėjimą (srautas buvo -27,1 mln. eurų), kurį nulėmė mažėjusios reinvesticijos (-44,5 mln. eurų) ir investicijos į skolos priemones (-10,7 mln. eurų).

2014 m. Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Liuksemburge (36,4 mln. eurų), Latvijoje (18,8 mln. eurų) ir Ispanijoje (4,1 mln. eurų), o sparčiausiai Lietuvos TI užsienyje mažėjo Kipre (-39,9 mln. eurų), Estijoje (-19,4 mln. eurų) ir Rusijoje (-17,6 mln. eurų).

Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į nekilnojamojo turto operacijų (19,4 mln. eurų), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (10,6 mln. eurų), profesinę, mokslinę ir techninę (10,5 mln. eurų), finansinę ir draudimo (6,3 mln. eurų), administracinę ir aptarnavimo (5,7 mln. eurų) veiklas. Labiausiai mažėjo investicijos į transporto ir saugojimo veiklą (-58,6 mln. eurų).

2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos sukauptosios TI užsienyje sudarė 2,2 mlrd. eurų. Per 2014 m. jų suma sumažėjo 165,7 mln. eurų, arba 7 proc. Lietuvos sukauptosios TI į ES valstybes nares sudarė 2 mlrd. eurų (92,4 proc.), į NVS šalis – 154 mln. eurų (7 proc. visų Lietuvos TI užsienyje).

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, daugiausia investuota Liuksemburge – 468,6 mln. eurų (21,2 proc.), Nyderlanduose – 461,3 mln. eurų (20,9 proc.), Lenkijoje – 283,3 mln. eurų (12,8 proc.), Latvijoje – 283,2 mln. eurų (12,8 proc.), Kipre – 228,9 mln. eurų (10,4 proc.) ir Estijoje – 161,1 mln. eurų (7,3 proc. visų Lietuvos TI užsienyje).

Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę (1,1 mlrd. eurų), apdirbamosios gamybos (406,9 mln. eurų), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (165,9 mln. eurų), finansinę ir draudimo (154,9 mln. eurų) veiklas.

Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų, chemijos ir farmacinių preparatų gamybą (83,3 proc. visų Lietuvos TI į apdirbamąją gamybą), guminių ir plastikinių gaminių ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybą (4,9 proc.), medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybą, popieriaus ir popieriaus gaminių gamybą, spausdinimą ir įrašytų laikmenų tiražavimą (3,9 proc.).

Informacijoje apžvelgiamos tiesioginės investicijos, suskaičiuotos kryptiniu principu, t. y. įvertinus priešpriešines investicijas. Dėl to duomenys skiriasi nuo tiesioginių investicijų informacijos, pateiktos mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansuose, juose šios investicijos apskaičiuotos turto ir įsipareigojimų principu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.