Valdiškus reikalus tvarkysime neišeidami iš namų?

Vienas mygtuko spustelėjimas – ir visi žmogaus klausimai valdiškose įstaigose -išspręsti: jokių vizitų į įstaigas, eilių ar papildomų dokumentų nešiojimų. Taip ateityje turėtų veikti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų sistema.

Vienas mygtuko spustelėjimas – ir visi žmogaus klausimai valdiškose įstaigose -išspręsti: jokių vizitų į įstaigas, eilių ar papildomų dokumentų nešiojimų. Taip ateityje turėtų veikti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų sistema.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vienas mygtuko spustelėjimas – ir visi žmogaus klausimai valdiškose įstaigose -išspręsti: jokių vizitų į įstaigas, eilių ar papildomų dokumentų nešiojimų. Taip ateityje turėtų veikti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų sistema.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 2, 2015, 2:02 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 5:08 PM

Nors pilnai tokio vaizdo dar nėra, ekspertai jau dabar teigia, kad per paskutiniuosius penkiolika metų Lietuva sugebėjo išnaudoti svarbiausius informacinių technologijų įrankius, o esminės biurokratinės paslaugos jau yra perkeltos į e. erdvę. Jos artimiausiais metais bus tobulinamos.

Skaičiuojama, kad šiandien internetu naudojasi apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Apie 40 proc. gyventojų vartoja viešąsias e. paslaugas. Tuo tarpu per artimiausius 5 — 8 metus interneto naudotojų mūsų šalyje turėtų padaugėti iki 87 proc., o besikreipiančiųjų į viešąsias įstaigas e. būdu išaugs iki 63 proc. Tokie skaičiai numatyti 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programoje.

Gerintų tarnautojų žinias

„Tarptautiniu lygiu e. valdžios kūrimo srityje labiausiai pažengusios šalys yra Singapūras, skandinavai, Pietų Korėja – vardina Mykolo Romerio universiteto (MRU) Skaitmeninių technologijų instituto direktorius doc. Tadas Limba. – Visi įsivaizduoja, kad Lietuva turėtų būti sąrašo gale, bet visai ne.

Mes su studentais MRU esame lyginę jau minėto Singapūro, Lietuvos ir Kataro e. valdžios paslaugų portalus. Kartais net sunku patikėti, kad tokiai ekonomiškai gerai išsivysčiusiai valstybei kaip Kataras, e. valdžios paslaugų portalą sukūrė specialistų komanda iš Lietuvos. Įvairių tyrimų metu paaiškėjo, kad Lietuva visai neblogai atrodo ir savo e. viešųjų paslaugų portalo sprendimu bei tam tikrų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygiu“.

Visgi, ateityje, Lietuvai, norint iš stiprios vidutiniokės pasistūmėti link pirmaujančiųjų, teks dar įvykdyti nemažai permainų.

„Didžiausia problema bene nacionaliniu lygiu yra valstybės tarnautojų žinios ir kompetencijos. Siekiant, kad atsirastų kokybiškos e. paslaugos, reikia tobulinti už šias paslaugas atsakingų asmenų kvalifikaciją ir kompetenciją“, – sako. T.Limba. Jis pats, disertacijos reikmėms, atliko eksperimentą, skirtą tarnautojų konsultacijoms apie e. valdžią. „Eksperimento rezultatai parodė, kad valstybės tarnautojų kvalifikacija ženkliai pagerėjo. Nes dažnai vien tik teoriniai tiesioginiai apmokymai ir lieka teoriniais be jokios sąsajos tarp teorijos ir praktikos.

Darbuotojams reikia leisti su sistemų galimybėmis susipažinti praktiškai, o ypač nuotoliniu būdu“, – mano pašnekovas.

Jis priduria, kad tarnautojų mokymas ir konsultacijos yra tik viena viešųjų e. paslaugų gerinimo dalis. Kita – tai pačių e. paslaugų, kūrimas ir tobulinimas tokiu būdu, kad šios taptų patogios ir lengvai naudojamas gyventojams.

„Lanksčios“ paslaugos – patrauklesnės

Tyrėjo nuomone, e. paslaugos būtų patrauklesnės, jeigu jos būtų kuriamos pagal kintančius poreikius, o ne standartinius šablonus: „žmogus turi gauti paslaugą, kurios reikia konkrečiu momentu. Jeigu Šilutėje potvynis, gyventojai turėtų iš karto matyti savivaldybės interneto svetainėje teikiamas būtent tam periodui aktualias e. paslaugas, kurios padėtų laikinai persikraustyti ir pan.“

O štai asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė pastebi, kad žmonėms būtų lengviau naudotis viešosiomis e. paslaugomis, jeigu prisijungimo prie jų sistema būtų vieninga. „Dabar visi projektai yra tarsi atskiri. Turime begalę e. parašų, o jų taikymas dažnai apsiriboja tik tam tikra sritimi. Žmonėms kyla problemų ir klausimų dėl jų naudojimo“, – pastebi direktorė.

Taip pat siūloma gerinti ir vartotojų bei institucijų interaktyvumą. „Galvoju, kad savivaldybių portaluose galėtų atsirasti „online“ konsultacijų skiltys. Kai kurios institucijos konsultuoja per „Skype“ ar „Facebook“, tačiau ne visi vartotojai nori naudoti būtent tik šiuos įrankius, kuriuos pamažu išstumia visiškai nauji socialiniai konstruktai, kuriami e. erdvėje“, – mano T. Limba. Tai būtų efektyvi priemonė, ypač tose srityse, kur žmonėms kyla daug įvairiapusių ir kompleksiškai persipynusių klausimų sprendžiant problemas.

Trūksta žinių apie e.paslaugas

„Be to, nacionaliniu lygmeniu dar viena problema ta, kad žmonės dar per mažai naudojasi e. valdžios paslaugomis. Juk viešųjų e. paslaugų perkėlimas į e. erdvę taupo laiką ir pinigus. Atrodo, kad dažnai žmonės e. paslaugomis nesinaudoja tik todėl, jog apie jas nežino. O žino ir naudojasi daugiausiai tomis paslaugomis, apie kurias yra skleidžiama daugiausiai informacijos.

 Manau, kad didžiausias lūkestis būtų aktyvesnė socialinė e. paslaugų reklama nacionaliniu lygiu. Juk socialinė rinkodara puikiai veikia kitose srityse, pvz., reklamos, skatinančios atidžiai vairuoti, prisisegti saugos diržus ir pan.“, – sako T.Limba.

O anot L.Križinauskienės, taip pat labai svarbu, kad piliečiai būtų ir toliau mokomi naudotis elektroninėmis priemonėmis.

„Anksciau žmonės bijojo įsijungti kompiuterį, o dabar ateina jau žinodami, ko nori išmokti. Nori mokėti naudotis elektronine bankininkyste, kalbėtis per „Skype“ programą, – pasakoja L.Križinauskienė. – Labai vertingos ir tokios iniciatyvos, kokias, pvz., organizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Pajamų deklaravimo laikotarpiu, inspekcijos darbuotojai viešosiose bibliotekose paskelbia laiką, kada jose bus VMI darbuotojai, kurie padės deklaruoti pajamas. Taip žmonės per vieną, kitą kartą išmoks naudotis paslauga“.

Pažangesnės e. paslaugos

Įgyvendinus 2014–2020 m. ES investavimo periodo lėšomis finansuojamus projektus, bus sukurtos pažangesnės, patogesnės, kompleksinės, į vartotojus orientuotos e. paslaugos. Šiems tikslams pasiekti numatytos preliminarios priemonės: – Naujos kartos prieigos plėtra (RAIN); – Valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sauga; – Atvirų duomenų sąveikumas ir optimizavimas; – Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje; – Intelektinės transporto paslaugos ir taikomieji sprendimai; – Lietuvių kalba informacinėse technologijose; – Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida; – Pažangių elektroninių paslaugų kūrimas; – IRT infrastruktūros optimizavimo sprendimai (išteklių konsolidavimas); – Elektroninės sveikatos paslaugos

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.