LRT Radijo bendradarbio Arūno Vaikučio teigimu, aktyviausi tokio nekilnojamojo turto pirkėjai yra būtent Rusijos piliečiai.
Sugeba apeiti įstatymą
Pasak jo, jau penkmetį galiojančio įstatymo esmė yra tokia: norintys Latvijoje apsigyventi penkerių metų laikotarpiu užsieniečiai investuoja 250 tūkst. eurų į įvairias sritis: pramonės įmones, akcines bendroves, taip pat – nekilnojamąjį turtą.
„Tada išduodamas leidimas legaliai gyventi šalyje. Ko siekta ir ko tikėtasi, priimant tokį sprendimą? Tiesiog manyta, kad užsieniečiai į Latvijos ekonomiką investuos tikrai nemažas pinigų sumas, tačiau per penkerius metus, kiek galioja šis įstatymas, realių investicijų į šalies ekonomiką būta labai nedaug“, – interviu LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A.Vaikutis.
LRT Radijo bendradarbio teigimu, daugelis užsieniečių nuėjo lengviausiu keliu – tiesiog pirko nekilnojamąjį turtą, o aktyviausi užsieniečiai buvo Rusijos piliečiai.
„Jie perka daugiausiai nekilnojamojo turto Latvijoje. Netgi neabejojama, kad tas nekilnojamasis turtas žmonėms, kurie perka jį, šiaip nėra reikalingas. Manoma, kad nekilnojamasis turtas Latvijoje perkamas dėl vienos priežasties – kad jį įsigiję užsieniečiai galėtų laisvai važinėti po visą ES“, – dėsto A.Vaikutis.
Įstatymas stipriai kritikuojamas
Anot jo, įstatymas susilaukia nemažai kritikos dėl to, kad investicijų į kitas sritis, pavyzdžiui, į bankus, pramonės įmones – labai nedaug.
„Jei šiais metais į nekilnojamojo turto rinką investavo jau 47 žmonės, tai, tarkime, į bankų sektorių – tik 2, į pramonės įmones – tik 12 žmonių. Manoma, kad užsieniečiai tiesiog sugeba apeiti įstatymą ir nueiti lengviausiu keliu, įsigydami tik nekilnojamojo turto“, – aiškina LRT Radijo bendradarbis.
Nori griežtinti ar visai uždrausti
Pasigirsta siūlymų keisti įstatymą. A.Vaikučio teigimu, ypač dažnai jų pateikia dešinieji radikalai. Pastarųjų manymu, įstatymo reikia apskritai atsisakyti arba jį sugriežtinti.
„Labiausiai nerimaujama dėl į Latviją tikrai plūste plūstančių Rusijos piliečių, nes būtent jie pirmauja įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Todėl dešinieji net siūlo laikinai sustabdyti šio įstatymo galiojimą ir, labai gerai išdiskutavus, viską apsvarsčius, priimti galbūt naują įstatymo redakciją, kur galėtų būti gerokai griežčiau vertinamos Rusijos investicijos“, – sako A.Vaikutis.
Jis priduria, kad taip pat kalbama, jog galbūt draudimas Rusijos piliečiams laisvai įsigyti nekilnojamojo turto Latvijoje galėtų tapti savotiška dalimi ES sankcijų Rusijai dėl pastarųjų įvykių Ukrainoje.
