Už tarpininkams parduodamą valstybės medieną į valstybės kišenę įkrinta 100 tūkst. eurų daugiau, bet tuo pat metu biudžeto nepasiekia milijonai.
Tokia padėtis susiklostė esant dabartinei valstybinės medienos pardavimo tvarkai, kuri Lietuvos medienos perdirbėjams negarantuoja pakankamo žaliavos kiekio.
Eksportuotojai pranašesni
Valstybiniuose miškuose paruošiama mediena pardavinėjama trijuose aukcionuose.
Didžiausias žaliavos kiekis kas pusmetį parduodamas pagal ilgalaikes sutartis. Jas pasirašyti teisę įgyja trejus metus aukcionuose žaliavos pirkusios įmonės.
Tačiau užsisakomą medieną jos įsipareigoja pirkti už vidutinę pardavimo kainą pusmečio aukcione. Kitą pusmetį kainos vidurkis jau gali būti gerokai padidėjęs ir už ją įsigyti norimą kiekį įmonei jau gali būti nuostolinga.
Kas pusę metų vykstančiuose aukcionuose parduodamos medienos rinkos kainą dirbtinai sukelia į užsienį žaliavą eksportuojančios bendrovės, kurios gali mokėti brangiau. Mat jų veiklos sąnaudos yra kur kas mažesnės nei medienos perdirbėjų.
Žaliavos eksportuotojams nereikia išlaikyti medienos perdirbimo fabrikų, investuoti į naujas gamybos technologijas, mokėti algų šimtams darbuotojų.
Perpardavimu užsiimančios įmonės, kuriose dirba vos po keletą darbuotojų, aukcionuose tik superka medieną ir, dažniausiai pasamdžiusios tų pačių urėdijų techniką, žaliavą išveža į užsienį.
Atsisako ilgalaikių sutarčių
Užtat pusmečio aukcionuose jų diktuojamos kainos padidina vidutinę medienos kainą, kuri ilgalaikes sutartis sudarantiems ir didžiulį žaliavos kiekį užsisakantiems perdirbėjams tampa neįkandama.
Todėl įmonėms būna parankiau nutraukti ilgalaikes sutartis ir urėdijoms mokėti baudas, o medieną supirkinėti pusmečio aukcionuose, kuriuose galima tikėtis laimėti su pačių pasiūlyta kaina.
Tačiau šitaip perdirbėjai negali būti tikri, kad sugebės apsirūpinti gamybai reikalinga žaliava.
Urėdijos nuolat rengia ir trumpalaikių sutarčių aukcionus, kuriuose nustatytas vidutines pusmečio aukcionų kainas leidžiama sumažinti iki 10 proc.
Bet šiuose aukcionuose pardavinėjamas nedidelis medienos kiekis – vos po kelis šimtus kubinių metrų, o stambiųjų ir vidutinių įmonių poreikiai – daugiau nei 100 tūkst. kubinių metrų per metus.
Kaina tapo nuostolinga
Ką praranda šitaip medieną pardavinėjanti valstybė, parodė vienos Pietvakarių Lietuvos bendrovės, kurioje dirba apie 200 žmonių, pavyzdys.
Statybinę medieną, pusgaminius baldininkams ir medinės taros ruošinius gaminančios įmonės pajėgumai per metus leidžia apdoroti apie 300 tūkst. kubinių metrų spygliuočių rąstų.
Pagal ilgalaikes sutartis iš valstybinių urėdijų įmonė šįmet pirko tik 24 tūkst. kubinių metrų medienos, nes vidutinė rąstų kaina buvo 4–5 proc. didesnė nei pusmečio aukcione. Įsigyti daugiau žaliavos už nustatytą vidutinę kainą bendrovei buvo per brangu.
Pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais vykusiame pusmetiniame aukcione dar 6 tūkst. kubinių metrų medienos įmonei pavyko nusipirkti vidutiniškai mokant po 62 eurus.
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos duomenimis, į Latviją medieną išvežantys perdirbėjų konkurentai praėjusiame pusmečio aukcione nupirko per 150 tūkst. kubinių metrų tokių pat rąstų, už juos pasiūlę vos 50–75 centais daugiau, nei minėta įmonė.
Tiek pat ar šiek tiek daugiau bendrovė aukcione už rąstus pasiūlyti nebegalėjo, nes būtų priversta darbininkams mažinti atlyginimus.
Be to, būtų pradėję strigti atsiskaitymai su bankais, suteikusiais paskolą naujoms technologijoms diegti.
Privertė stabdyti gamybą
Žaliavą pardavusios eksportuotojams urėdijos uždirbo apie 100 tūkst. eurų daugiau, tačiau ką prarado valstybė?
Pagal trumpalaikes sutartis įmonei už tinkamą kainą apie 100 tūkst. kubinių metrų rąstų dar pavyko nusipirkti iš privačių miškų. Šitaip bendrovė šiems metams sukaupė vos 130 tūkst. kubinių metrų rąstų.
Trumpalaikių sutarčių aukcionuose geriausiu atveju dar pavyks prisidurti pusantro tūkstančio kubinių metrų.
Dar šiek tiek medienos bendrovė tikisi nusipirkti šiemet gegužę ir birželį vyksiančiame pusmečio aukcione.
Tačiau jau dabar aišku, kad bendrovė šiemet neturės nė pusės reikalingos žaliavos.
Pernai perdirbusi apie 190 tūkst. kub. metrų rąstų įmonė trims mėnesiams buvo priversta stabdyti gamybą. Trūkstant žaliavos tą patį neišvengiamai teks daryti ir šiemet.
Apskaičiuota, kad per prastovos laikotarpį vien ši bendrovė nesumokės valstybei beveik 1,5 mln. eurų įvairių mokesčių.
Išgabena ir mokesčius
Miškų instituto skaičiavimais, į užsienį išvežamas vienas kubinis metras medienos sukuria 14,5 euro pridėtinę vertę.
Tas pats kubinis metras medienos, perdirbtos Lietuvoje, valstybei, įvairių mokesčių pavidalu, atneša 230 eurų. Tai yra 15 kartų daugiau, nei žaliavą eksportuojant.
Lietuvos medienos biržoje nevaržomai leidžiant žaliavą pirkti eksportuotojams, valstybės biudžetas netenka kelių šimtų milijonų eurų mokesčių.
