Įmonėms eurą padėję įvesti latviai dar darbuojasi Lietuvoje

Lietuviai įprato prie euro. Jų sąskaitose litai tarsi savaime virto į eurus, kaip ir „Sodros“ interneto tinklalapyje – pensijų skaičiuoklės ir įvairios išmokos. Žmogui tai atrodo savaime suprantama, bet įmonėms euro atėjimas buvo tapęs dideliu iššūkiu.

Latvių informacinių technologijų įmonės specialistai, įvedant eurą, pertvarkyti sistemas padėjo ir „Lietuvos geležinkeliams“, ir „Sodrai“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvių informacinių technologijų įmonės specialistai, įvedant eurą, pertvarkyti sistemas padėjo ir „Lietuvos geležinkeliams“, ir „Sodrai“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 9, 2015, 12:16 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 5:49 AM

Lietuviai prisijaukino eurą. Nors algalapiai kai kam dar sukelia šoką, skaičiuoklėse sudauginti skaičiai netrunka atvėsinti įtampos. Įmonės taip pat dirba taip, tarsi euro įvedimo įtampos nė nebūtų buvę. Tačiau su pagalbininkais – informacinių technologijų specialistais jos ir dabar susisiekia kaip su geriausiais bičiuliais. Juoba kad euro įvedimo procesas nėra galutinai pasibaigęs, – įmonėms dar prireikia specialistų iš kaimyninės valstybės pagalbos.

Vieni jų – tai Latvijos informacinių technologijų įmonė „Lattelecom Technology“. Jos konsultantų komanda talkino svarbiems savo klientams – bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, – „Sodrai“.

Abi šios įmonės naudoja vadinamąsias SAP sistemas. SAP – tai kompiuterinė išteklių valdymo sistema, kuriai įmonės patiki savo verslo valdymą.

Todėl, rengiantis įvesti eurą, jose buvo pertvarkyti visi verslo valdymo procesai ir informacinių technologijų infrastruktūra. Buvo atlikta ir bandymų, norint įsitikinti, kad perėjimas nuo lito prie euro įvyko tinkamai.

Turi partnerių

Įgyvendindama valiutų keitimo projektą „Sodroje“, įmonė „Lattelecom Technology“ bendradarbiavo su Lietuvos partneriais – informacinių technologijų įmone „Alna Business Solutions“.

Pasak „Sodros“ atstovo Martyno Žilionio, rengtis euro įvedimui buvo pradėta iš anksto, – maždaug prieš metus. Projekto apimtis buvo milžiniška, todėl tinkamai pasirengti valiutų kaitai reikėjo laiko.

„Domėjomės Latvijos, Estijos, kitų šalių patirtimi, analizavome savo technines galimybes, sudarėme atitinkamą veiksmų planą. Ir tuomet, kai buvo galutinai nuspręsta, kad mūsų šalis jungiasi prie euro zoną, prasidėjo intensyviausi darbai“, – pasakojo M.Žilionis.

Jo teigimu, iki pat 2014-ųjų gruodžio pabaigos visas išmokas „Sodra“ mokėjo litais, o ir įmokas surinko dar nacionaline valiuta.

„Tad per labai trumpą laiką reikėjo suvesti visus įmokų – išmokų galus, viską perskaičiuoti, pakeisti programinę įrangą ir jau nuo sausio pradžios visas operacijas atlikti kita valiuta“, – sakė M.Žilionis.

Jo teigimu, tarptautinėje „Lattelecom Technology“ komandoje dirba tikri profesionalai.

„Bendradarbiavome labai konstruktyviai, visi atsirandantys iššūkiai buvo sprendžiami greitai ir profesionaliai. Tiesiogiai arba netiesiogiai projekte dalyvavo kone visi „Sodros“ valdybos skyriai. Tačiau su rangovais vis dėlto daugiausia bendravo mūsų informacinių sistemų plėtros specialistai“, – kalbėjo M.Žilionis

Todėl įvedant Lietuvoje eurą „Sodros“ klientai nepajuto jokių trikdžių, – nekilo jokių rimtesnių nesklandumų. Užtat, anot M.Žilionio, įgyvendinant tokį sudėtingą projektą paaiškėjo, kokios yra pačios „Sodros“ stiprybės ir silpnybės bei kokių techninių galimybių yra joms įveikti.

Atliko testų

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiosios finansininkės Ulijaninos Narkevičienės, rengtis euro įvedimui buvo pradėta 2013-ųjų spalį. Tuo metu buvo susipažinta su „Latvijos geležinkelių“ patirtimi, o įmonė „Lattelecom Technology“ pasidalino savo patirtimi, įgyta pritaikant euro įvedimui Latvijos įmonių informacines sistemas.

„Po to sudarėme bendrovės euro įvedimo koordinavimo komitetą ir parengėme detalų veiksmų planą. Konkrečių darbų ėmėmės tuomet, kai galutinai buvo nuspręsta, kad Lietuva įsiveda eurą“, – kalbėjo U.Narkevičienė.

Projekto apimtis buvo tikrai didžiulė. Tam, kad nuo 2015 metų sausio 1 d. apskaita būtų sėkmingai vedama eurais, reikėjo peržiūrėti ir papildyti bendrovės finansų bei veiklos apskaitos politiką reglamentuojančius teisės aktus, pritaikyti programinę įrangą, ją testuoti.

„Buvo atliktas ne vienas lito konvertavimo į eurą testas, peržiūrėtos ataskaitos ir pakoreguota jų formavimo programinė įranga. O priartėjus 2015-iesiems, per labai trumpą laiką reikėjo suvesti visus likučius, viską perskaičiuoti, ir nuo sausio pradžios visas operacijas atlikti kita valiuta“, – pasakojo U.Narkevičienė. Tiesiogiai su „Lattelecom Technology“ komanda daugiausia bendravo „Lietuvos geležinkelių“ Informacinių technologijų centro specialistai. „Problemos buvo sprendžiamos greitai ir profesionaliai. Projekte dalyvavo praktiškai visi bendrovės padalinių finansininkai, buhalteriai, ekonomistai ir kitas techninis personalas“, – sakė pašnekovė.

Svarbiausia – komanda

„Perėjimas nuo nacionalinės valiutos prie euro yra labai didelis ir svarbus projektas, ypač didelėms valstybinėms įmonėms ir įstaigoms. Atsiranda apskaitos pokyčių, pakitimų IT srityje ir visuose verslo procesuose. Lietuvoje vienu metu įgyvendinome keletą didelių projektų. Sėkmingus rezultatus užtikrino tiek klientų reagavimas ir profesionalumas, tiek stipri „Lattelecom Technology“ komanda. Juk reikėjo išklausyti klientų poreikius, įveikti projektų įgyvendinimo sunkumus bei dirbti, bendradarbiaujant tarpusavyje“, – sakė „Lattelecom Technology“ valdybos pirmininkė Anita Mertena. Lietuvoje dar tebedirba Įmonės „Lattelecom Technology“ specialistai Lietuvoje dar dirbs iki balandžio pabaigos, nes jie turi užtikrinti, kad visi duomenys bus tiksliai konvertuoti. O šis procesas vyksta skirtingu laiku. 2013 m. pabaigoje, Latvijai pereinant nuo lato prie euro, „Lattelecom Technology“ padėjo ir savo klientams Latvijoje. „Lattelecom Technology“ yra pirmaujanti integruotų informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų tiekėja Latvijoje. Įmonė siūlo žinomus tarptautinius sprendimus bei specializuotus sprendimus, pritaikytus klientų poreikiams.

2008 metais „Lattelecom Technology“ įkūrė filialą Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.