Kai įžengi į vienos įtakingiausių pasaulyje organizacijų būstinę Paryžiuje, kairėje ant sienos iškart pastebi daugybę suraitytų parašų.
Čia juos paliko pasaulio turtingųjų valstybių klubu vadinamai EBPO priklausančių šalių vadovai. EBPO būstinėje lrytas.lt žurnalistas taip pat matė ir Latvijos bei Estijos premjerų parašus. Lietuvos atstovo parašo teks laukti jau nebeilgai.
Valdžios kišimasis į verslą, nelanksti įdarbinimo ir atleidimo sistema galėjo lemti Lietuvos nesėkmę, dėl kurios buvome nepakviesti stoti į turtingųjų klubą. Bent jau taip neoficialiai kalbėta EBPO būstinėje Paryžiuje ir diplomatiniuose sluoksniuose. Tačiau progresas jau padarytas.
„Tai – nuoseklių Lietuvos pastangų įvertinimas, kuris atvers daugiau galimybių ginti mūsų valstybės interesus. Narystė EBPO sustiprins Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, leis glaudžiau bendradarbiauti su pažangiausiomis pasaulio valstybėmis ir prisidės prie mūsų šalies augimo bei ekonominės gerovės skatinimo“, – pranešime spaudai sakė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus, susitikimai su EBPO atstovais, šalių narių vadovais, pokalbiai ir derybos bei Lietuvos ekonominė pažanga davė teigiamų rezultatų.
„Tai didelis žingsnis į priekį. Priklausydami šiam solidžiam ekonomiškai brandžių ir pajėgių valstybių klubui turėsime ilgalaikės naudos ir dar labiau sustiprinsime šalies ekonomiką“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Siūlo geriausius variantus
EBPO visame pasaulyje vertinama už kiekvienos šalies tyrimus ir analizes, kurias vėliau galima palyginti bei pritaikyti praktiškai. Organizacija yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių pasaulyje, o jos ekspertai padeda nubrėžti įvairias strategijas šalims narėms.
Pavyzdžiui, EBPO ekspertai yra išnagrinėję įvairių šalių pensijų, švietimo sistemų modelius. Pagal tai valstybėms narėms gali pasiūlyti geriausius variantus. Tarkime, specialistai nurodo, kaip geriausiai vertinamas Honkongo ir Suomijos švietimo sistemas galima pritaikyti kitur.
Dar vienas pavyzdys: norint palyginti valstybių ekonominį augimą, dažnai skaičiuojamas ne BVP, o būtent šios organizacijos sumanytas geresnio gyvenimo indeksas. Manoma, kad jis yra tikslesnis, nes apima daugiau sričių, o ne tik pagaminamų prekių vertę.
Be to, priklausymas šiai organizacijai reiškia šalies išskirtinumą ir pakankamą išsivystymą. Bet Lietuva įtraukiama ne į visus skaičiavimus, nes nėra EBPO narė. Šiuo metu organizacijai priklauso 34 pasaulio valstybės.
Skolinasi gerokai pigiau
Kiti narystės EBPO pranašumai – palankesnis investuotojų vertinimas, pigesnis skolinimasis ir lengviau pasiekiamos ne Europos rinkos. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkai mano, kad narystė šioje organizacijoje mūsų verslui padėtų lengviau eksportuoti prekes už ES ribų. Tai prisidėtų ir prie valstybės įvaizdžio gerinimo.
EBPO narėmis gali tapti tik gerai ekonomiškai išsivysčiusios ir stabilios valstybės, tačiau narystės kriterijai nėra tokie konkretūs kaip stojant į euro zoną. Iš EBPO šalių kandidačių reikalaujama, kad jų ekonomika būtų atvira, valdžia būtų renkama demokratiškai, gerbiamos žmogaus teisės.
„Narėmis nori tapti daugybė valstybių, kai kurios eilės laukia 30 metų“, – lrytas.lt yra sakęs EBPO išorės ryšių ir komunikacijos vadovas Anthony Goochas
Beje, mūsų šalis prašymą tapti organizacijos nare pirmą kartą pateikė dar 2002 metais, vėliau dar sykį jį atnaujino.
Kalti ir pareigūnai?
Neoficialiai teigiama, kad Lietuva ilgai buvo priversta belstis į prestižinio pasaulio šalių klubo duris dėl mūsų šalies pareigūnų kaltės. Nepadaryti namų darbai, per mažai iniciatyvos – tai priežastys, kodėl taip ilgai neprasidėjo derybos dėl narystės šioje organizacijoje.
Kelią Lietuvos narystei EBPO esą užkirto ir politikų kišimasis į verslą. O tai neatitinka organizacijos keliamų standartų.
Tai, kad mūsų šalis 2013 metais negavo leidimo pradėti derybas dėl narystės EBPO, buvo skaudžiai sutikta diplomatiniuose sluoksniuose. Tačiau Turtuolių klubo durys Lietuvai pagaliau pravertos.
