Prekybininkai jau skaičiuoja, kiek jų valdomuose prekybos centruose reikės vadinamųjų taromatų – panaudotas gėrimų pakuotes, už kurias sumokėtas užstatas, surenkančių aparatų.
Planuojama, kad nuo kitų metų vasario 1-osios užstatą už pakuotes bus galima atgauti apie 1,5 tūkstančio prekybos vietų.
Pagaliau gavo leidimą
Tiesa, taromatai bus įrengiami ne visur.
„Mažesnėse parduotuvėse ir šiaip yra mažiau vietos, ir pirkėjų srautas ten nepalyginti mažesnis, todėl statyti jų ten neapsimokėtų.
Ten ir toliau pakuotės bus tvarkomos rankiniu būdu“, – aiškino viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USA) generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Šią įstaigą įkūrė Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija.
Šioms organizacijoms priklausančios įmonės rinkai patiekia 80 proc. visų užstato sistemoje dalyvausiančių pakuočių, todėl būtent jos ir bus pagrindinės sistemos naudotojos ir finansuotojos.
USA jau gavo Aplinkos ministerijos leidimą administruoti gėrimų pakuočių užstato sistemą.
Pagal įstatymą tokia sistema turės pradėti veikti nuo kitų metų vasario.
„Aplinkos ministerijai savo planus mes pristatėme dar pernai lapkritį, vėliau juos šiek tiek pataisėme.
Tačiau leidimą veikti tikėjomės gauti bent 3–4 mėnesiais anksčiau. Dabar telieka dėti visas pastangas, kad nuo įstatymuose numatyto termino užstato sistema Lietuvoje tikrai veiktų“, – pasakojo USA vadovas G.Varnas.
Taromatus nuomosis
Gavusi leidimą veikti USA prekybos įmonių jau paprašė per balandžio mėnesį apskaičiuoti, kiek taromatų reikės įrengti jų parduotuvėse.
Planuojama, kad taromatų gamintojai, su kuriais šiuo metu jau deramasi, šiuos aparatus pristatys į Lietuvą ir toliau liks jų šeimininkai.
Už jų naudojimąsi mokės ne prekybos tinklai, o sistemą administruojanti USA.
„Iš esmės mums teks pirkti taromatų nuomos paslaugą.
Todėl norime tiksliai žinoti, kiek ir kokio pajėgumo šių aparatų reikės kiekvienoje prekybos vietoje, kuriose numatoma juos statyti“, – aiškino G.Varnas.
Įstatymu numatyta užstato sistemos administratoriaus prievolė aprūpinti pardavėjus taromatais.
Jau laikas planuoti
Ne mažesni iššūkiai lauks ir gamintojų: jie jau turi planuoti tiek produkcijos, tiek jai ženklinti skirtų etikečių gamybos apimtį.
Ženklas, kad pakuotė įtraukta į užstato sistemą, etiketėse turėtų atsirasti nuo kitų metų vasario.
Už anksčiau parduotas pakuotes užstatas negali būti imamas, išskyrus daugkartinius stiklo butelius, kuriems užstatas taikomas jau seniai.
Nuo 2016-ųjų vasario iki gegužės 1 dienos bus galima pardavinėti ir gėrimus, supilstytus į sistemoje dar nedalyvaujančias pakuotes.
Tačiau pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui jokių nuolaidų nenumatyta, todėl bendrovės privalo tiksliai apskaičiuoti produkcijos kiekį, kad nepatirtų žalos.
„Gamintojai jau dabar turi planuoti žvelgdami į ateitį, kad kiek įmanoma daugiau atsargų su senomis etiketėmis būtų parduota iki vasario 1-osios.
Patariame jiems planuoti net ir etikečių atsargas, nekaupti jų 2–3 metams, kaip galbūt buvo įprasta anksčiau.
Dar vienas etapas lauks tuomet, kai Aplinkos ministerija patvirtins naują pakuočių ženklinimo tvarką.
Tuomet sistemos veikloje dalyvaujantiems gamintojams teks keisti etikečių dizainą, suplanuoti, kiek jų reikės užsakyti naujų“, – aiškino USA vadovas.
Visiems vienodos sąlygos
Prie užstato sistemos kviečiami jungtis visi šalyje veikiantys gėrimų gamintojai ar importuotojai.
„Mūsų kuriama sistema nėra skirta tiktai stambiosioms bendrovėms – prie jos gali jungtis kiekviena įmonė, į rinką išleidžianti pakuotes.
Visiems gamintojams ir importuotojams, nesvarbu, kokia yra jų apyvarta ar kiek į rinką patiekiama pakuočių, taikomos visiškai vienodos dalyvavimo sąlygos ir tarifai“, – pabrėžė USA vadovas G.Varnas.
Įspėjimas – kaupti neverta
Vartotojai, kurie tikisi prieš įsigaliojant užstato sistemai sukaupti kuo daugiau pakuočių ir vėliau pridavę jas pasipelnyti, turės skaudžiai nusivilti.
Sistemoje dalyvaus tik nuo jos įsigaliojimo termino į rinką patekusi tara, todėl už parduotą anksčiau užstatas tikrai nebus grąžinamas.
„Galime tik patarti naudotis dabartinėmis atliekų tvarkymo ar taros supirkimo sistemomis, kol įsigalios užstatas.
Kaupti plastiko butelių ar metalinių skardinių tikrai neverta, nes už įsigytas iki ateinančių metų vasario 1-osios niekas užstato negrąžins“, – įspėjo USA vadovas G.Varnas.
Artimiausias tikslas – pasivyti estus
Estijoje į sąvartynus 2013 metais pateko 16 procentų atliekų, Lietuvoje – net 64 procentai.
Priežasčių yra keletas, tačiau viena jų – skirtinga pakuočių tvarkymo sistema: estai taromatais naudojasi jau seniai. Ten iš viso surenkama apie 85 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Pas mus į stiklo, plastiko ar kitokius konteinerius jų sugrįžta tik apie 20–25 proc.
Pasak USA generalinio direktoriaus G.Varno, numatoma per keletą metų pasiekti Estijos lygį.
Pas mus kiekvienais metais į rinką patenka apie 600 milijonų pakuočių. Sugrįžta tik apie pusę.
Planuojama, kad Lietuvoje užstatas už bet kokią tarą sieks 10 euro centų – tiek pat, kiek ir Estijoje.
Kita vertus, galima pasimokyti iš vokiečių, kurie nustatė daug didesnį užstatą. Pasirodė, kad apsimoka gaminti plastiko butelius ir juos nelegaliai sugrąžinti, kai atgaunami tokie pinigai. Tuomet jiems teko daug investuoti į saugumą, o tai jau labai brangu.
Tikrins pagal tris parametrus
Norint atsiimti užstatą, grąžinamos pakuotės turės būti nesuglamžytos, su etikete ir brūkšniniu kodu.
Grąžinęs tarą klientas iš taromato galės pasiimti čekį ir kasoje paprašyti grynųjų pinigų arba su tuo čekiu atsiskaityti pirkdamas kitas prekes. Tačiau įstatymas numato, kad vartotojas turės teisę nereikalauti pinigų – bus galima paspausti mygtuką ir užstatą už tarą skirti paramai. USA steigėjai svarsto, kad bus galima remti ne vieną sritį, tačiau aplinkosauga tarp jų tikrai turėtų būti.
Pirmiausia taromatas skenuos brūkšninį kodą, esantį ant etiketės. Iškart bus aišku, ar ši pakuotė parduota Lietuvoje, ar gamintojas dalyvauja užstato sistemoje ir panašiai.
Taip pat taromatas tikrins ir butelio formą, nes etiketę, pavyzdžiui, galima suklastoti. Be to, gali būti, kad dalis šių aparatų stovės prekybos salėse. Jie tikrins taros svorį, kad kas nors nesumanytų imti iš lentynos pilnų butelių ir grūsti jų į taromatą.
Brūkšninis kodas, forma ir svoris – visa tai bus įvertinta akimirksniu, o už netinkamą tarą užstatas vartotojui nebus grąžinamas.
Už taromato esanti įranga iškart rūšiuos pakuotes: plastiko buteliai ir skardinės bus presuojami ir praduriami, kad nebūtų įmanoma sugrąžinti antrą sykį. Be to, supresuotos pakuotės užima mažiau vietos.
Stiklo buteliai bus rūšiuojami rankiniu būdu: daug sykių naudojama tara pateks į gamintojams skirtas dėžes, kurias jie patys atsiims iš prekybos centrų, o vienkartinė – į USA skirtas talpyklas.
Vėliau pastarosios stiklo pakuotės, kaip ir plastikas bei skardinės, bus gabenamos į USA Skaičiavimo centrą, kuriam patalpas numatyta nuomotis sostinės Žarijų gatvėje.
Skaičiavimo centre pakuotės toliau bus rūšiuojamos. Čia patekę vienkartiniai stiklo buteliai bus skirstomi į skaidrius, žalius ir rudus bei smulkinami. Plastikinės ir metalo pakuotės bus rūšiuojamos ir presuojamos.
Vėliau šios žaliavos bus perdirbamos. „Skelbsime viešąjį konkursą: kas daugiau pasiūlys, tas ir laimės. Tikimės, kad nemaža dalis jų bus perdirbama Lietuvoje, nes mūsų šalies perdirbimo įmonės turi konkurencinį pranašumą dėl mažesnių gabenimo sąnaudų“, – sakė G.Varnas.
