Nei ambicijų, nei pinigų joms įgyvendinti nestokojantis 45 metų V.Kaikaris tikino, kad ši investicija buvo priverstinė – dėl nesusikalbėjimo su pieno perdirbėjais: „Diskusijų nebuvo niekada, tik aklo ir kurčio bandymas kalbėtis.“
10 milijonų eurų investavęs verslininkas naująją įmonę pavadino Žagarės pienine.
Tai – duoklė istorijai, nes XX a. pradžioje Žagarėje veikusi pieno perdirbimo įmonė buvo moderniausia Baltijos šalyse.
Verslo imperiją, kuriai priklauso 40 įmonių, sukūręs V.Kaikaris neslėpė, kad sustoti neketina: atėmus pelno dalį iš perdirbėjų jau galvojama ir apie savos produkcijos platinimo tinklo kūrimą.
Piktino perdirbėjų godumas
Vien Lietuvoje verslininkas valdo 12 su žemės ūkiu susijusių įmonių. Joms priklauso 34 tūkstančiai hektarų žemės.
Prieš pustrečių metų V.Kaikaris gimtajame Skaistgiryje atidarė kompleksą, kuriame planuota laikyti per 2 tūkstančius melžiamų karvių.
5,2 mln. eurų į šį projektą investavęs verslininkas jau tada svarstė, kad būtina kuo greičiau pasistatyti ir savą pieninę. Netrukus paaiškėjo, kad ši įžvalga buvo teisinga: perdirbėjai kone perpus – iki 18–21 euro cento už kilogramą – sumažino pieno supirkimo kainą.
„Ar galima normaliai jaustis, jei pieno produktai parduotuvėse pabrango, o žaliavos gamintojams mokami grašiai?“ – ironiškai apie santykius su perdirbėjais kalbėjo V.Kaikaris, kurio valdomose bendrovėse dabar per parą primelžiama po 30 tonų pieno.
Visą pieną perdirbs patys
Žagarės pieninės vadovė Rasa Anilionienė sakė, kad įmonė dirbs dviem pamainomis. Iš pradžių ketinama per parą perdirbti po 15–20 tonų pieno, o įsitvirtinus rinkoje didinti gamybos apimtį.
Per pusantrų metų iškilusi pieninė pajėgi per parą perdirbti po 240 tonų pieno. Tiesa, iš Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos įsigyti įrenginiai sumontuoti taip, kad prireikus pajėgumus būtų galima dar labiau padidinti.
„Po trejų metų mes čia perdirbsime vien tik savo ūkių pieną. Jau suplanuotas kitas 10 milijonų eurų vertės projektas, kurį įgyvendinę melžiamų karvių bandą padidinsime iki 11 tūkstančių“, – ambicingais planais dalijosi V.Kaikaris.
Žada sudrebinti rinką
Verslininkas apskaičiavo, kad investicija į pieninę atsipirks per 5–7 metus. Į naujosios įmonės prekės ženklą ir rinkodarą planuojama investuoti dar milijoną eurų.
„Žagarės pieninės produktų bus galima įsigyti visur. Lietuvos pieno perdirbimo rinkoje yra 5–6 dideli dalyviai. Manau, po pusmečio mes kai kuriems didiesiems jau galėsime įkąsti“, – pažadus žarstė V.Kaikaris.
Naujoji įmonė vartotojams pasiūlys pieno, rūgpienio, įvairaus riebumo varškės ir varškės sūrių, grietinės, grietinėlės, sviesto.
Gaminiai bus pardavinėjami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Kirgizijoje, Azerbaidžane. „Dirbsime ten, kur galėsime normaliai prekiauti“, – sakė V.Kaikaris.
Politikos nutarė atsižadėti
Savo verslo imperiją du dešimtmečius tyliai plėtęs V.Kaikaris išgarsėjo pernai kovą, kai televizijos laidoje paatviravo apie užsienio politiką.
Rusijoje penkias žemės ūkio įmones ir dvidešimt tūkstančių hektarų žemės valdantis skaistgirietis pasipiktino didįjį kaimyną erzinančiais Lietuvos politikais: „Jei iš mūsų nebepirks pieno, mėsos, vadinasi, kaimo žmogus nebegaus pajamų.
Kam tada visos mūsų investicijos? Galėsime sviestu pabūklus tepti.“
Atidarant Žagarės pieninę apie užsienio politiką paklaustas V.Kaikaris buvo atsargesnis: „Verslas yra verslas, o politika – politika. Aš – ne politikas. Kam kalbėti, jei tiesos niekam nereikia?“
Kalnakasybos, maisto pramonės, logistikos sektoriuose Rusijoje dirbantis V.Kaikaris aiškino, kad kaimynų pritaikyti įvairūs apribojimai didelės įtakos neturi, kadangi žemės ūkio bendrovėms aptarnauti Rusijoje įkurtos atskiros transporto įmonės: „Mes seniai transporto verslą esame nukreipę į Vakarus.“
