Suklupote atlikdamas užduotį? Suklydote pildydamas ataskaitą? Ar ši nesėkmė pavirs sėkme, priklauso nuo viršininko reakcijos. Dar didesnį stresą nei klaida varo mintis, kad vadovas išpils ant galvos paplavų su keiksmažodžiais kibirą ir persuktu veidu nukirps gabalą algos. O gal to nebus, tik kaip specialistas su specialistu aptarsite, kaip įveikti keblią situaciją. Būna ir taip, bet nedažnai.
Palaidojom valstybės biudžetą
Pasak psichologo Gedimino Navaičio, per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį žmonių, ir svaigalai prie šių tragedijų prikiša nagus.
„Žmogaus gyvybė nėra įkainota. Bet tą kainą galima apskaičiuoti atsižvelgiant į teismų praktiką. Remiantis jų patirtimi, Liuksemburgo gyventojo „gyvybės kaina“ yra apie 5 mln. eurų, Lietuvos - apie 0,3 mln. eurų.
Vadinasi, dėl to, kad nepakankamai rūpinamasi žmonėmis, per Nepriklausomybės metus praradome vienerių metų valstybės biudžetą“, – suskaičiavo G.Navaitis.
Geria, nes nervinasi
Higienos instituto atliktas tyrimas liudija, kad stresas darbe persekioja kas antrą žmogų. Pasak šio instituto profesinės sveikatos centro vadovės Birutės Pajarskienės, institutas nuo 1995 metų atlieka streso ir jį sukeliančių veiksnių tyrimus.
„Alkoholis dažnai pasitelkiamas stresui įveikti. Esame apklausę slaugytojas pertvarkomose rajonų ligoninėse. Įtampa ten buvo milžiniška. Juoba kad rajonų ligoninėse apskritai medikai patiria daugiau neteisybės nei didžiosiose gydymo įstaigose. Rajonuose mažesnė ir vadovų parama, o apie pertvarką medikai sužino iš gandų.
Mums rūpėjo, kaip reaguojama tokioje situacijoje. Žalingu elgesiu? Raminamaisiais vaistais, rūkymu, svaigalais? Matematinio modelio nesukūrėme. Bet supratome, kad apie alkoholio vartojimą darbe medikams buvo skausminga kalbėti“, – sakė B.Pajarsiekė.
Medicinos įstaigose alkoholio vartojimas nėra retenybė. Viena „priežastis“ - tai šventės. Kita – būdas stresui įveikti. „Moterys-medikės taip ir kalbėjo: „Reikia atsipalaiduoti“. Svaigalai per atokvėpio minutėles tampa bendravimo dalimi.
Bet ateina momentas, kai alkoholio vartojimas uždeda gėdos žymę žmonėms, kurie tuose „pasisėdėjimuose“ darbe gerdavo daugiau. Gali būti, kad žmonės, daug metų dirbdami medicinos įstaigose, čia išsiugdė tokį įprotį“, – kalbėjo B.Pajarskienė.
Apie tai, kad sistemos pertvarka kelia didžiulę įtampą, kalba ir miškininkai.
„Restruktūrizavimas kelia skausmą, - sakė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė Inga Ruginienė. - Gerai dirbančią miškų sistemą rengiamasi pertvarkyti. Kaip saugiai jaustis žmonėms? Per dieną sulaukiu po kelias dešimtis nerimo sukaustytų darbuotojų skambučių.
Vis dėlto profsąjungos su darbdaviais sutaria dėl vieno dalyko: alkoholiui ir psichotropinėms medžiagoms darbe – ne vieta. Darbdavys apsvaigusį darbuotoją gali akimirksniu išprašyti iš darbo ir skirti baudą. Ir jokia profsąjunga tokiu atveju nepadės“.
Darbdaviai nemoka padėti
Tyrimai liudija, kad net 4 iš dešimties darbuotojų yra įsitikinę, kad stresas jų įmonėje nėra tinkamai valdomas. Todėl dažnas darbuotojas Lietuvoje stresą darbe bando įveikti, griebdamasis svaigalų. Ir tai daro vis didesniais kiekiais.
Anot specialistų, tai padidina tikimybę susirgti priklausomybės nuo alkoholio liga tris kartus daugiau, nei vartojant alkoholį kitais tikslais, pavyzdžiui, per šventes.
Pasirodo, esant įtampai, svaigalai neveiklumo darbe riziką padidina net 8,6 karto. Ir tai ypač kenkia įmonių veiklos rezultatams.
Ir vienas žuvęs žmogus – per daug
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Arūno Lupeikos, darbo kultūra keičiasi – alkoholio vartojimo kreivė žemėja. Apie 1990 metus mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe daugiau nei pusę sukėlė alkoholis, pastaruoju metu – penktadalį.
„Bet ar galima kalbėti apie gerą mirčių statistiką? Net vienas žuvęs darbe – per daug. O jų per metus Lietuvoje žūva apie 60. Iš jų kas ketvirtas ar penktas buvo vartojęs alkoholį. Sakoma, „Šventes švęsk, bet ne darbe“. Nes išgėręs jame tampi pavojingas ir aplinkiniams“, – priminė A.Lupeika.
Balandį darbo inspekcija sutelkė žvilgsnį į statybų įmones. Ar jų darbuotojai pakeitė požiūrį - ar vis dar vartoja darbe svaigalus?
Vienas inspekcijos reidas jau buvo, kitas – dar bus. Pasak A.Lupeikos, balandžio 7 d. statybvietėse inspektoriai rado 9 neblaivius darbuotojus, atėjusius po Velykų švenčių ir bandžiusius šį bei tą dirbti.
Statybininkai – tai darbininkai, kurie, kaip ir medkirčiai, dažniausiai darbe griebiasi svaigalų tam, kad „susišildytų“. Ir „prisišildo“ – dažniau nei kiti žūva darbe.
Bylų palankių – nė pėdsako
Anot teisininko Tomo Bagdanskio, teismų praktika – griežta: baudžiami ir darbdaviai, jei darbe žūva neblaivus pavaldinys, ir darbuotojai, kurie darbe buvo išgėrę ir dėl to buvo atleisti.
„Nėra bylų, kurias laimėtų atleistas neblaivus darbuotojas. O darbdaviams taip pat neįmanoma išsisukti, kai juos į teismą paduoda žuvusiojo šeima. Blaivybė darbe – tai darbdavio atsakomybė. Nes jis, organizuodamas verslą, prisiima ir riziką“, – sakė T.Bagdanskis.
Vis dėlto pasitaiko „inteligentiškų“ atvejų, kai darbdaviai pagaili gero darbuotojo, kuriuo skundžiasi interesantai, nors jis juos priėmėm neblaivus. Vieną dieną jis atleidžiamas „savo noru“, o kitą dieną – priimamas atgal.
