Du kartus už įstatymo projektą balsavus parlamentarams, metų pradžioje Vyriausybė išleido nutarimą, kuriuo numatyta galimybė šalies keliais važiuoti nebe 40, o 48 tonų svorio miškovežiams. Tačiau Susisiekimo ministerija išleido įsakymą, kuriuo visi ankstesni nutarimai tapo neįgyvendinami.
Susisiekimo ministro pasirašytame įsakyme buvo nurodoma, kad leidimas važiuoti miškovežiu, kurio masė su kroviniu siekia ne daugiau kaip 48 tonos, išduodamas tik vienam važiavimui. Skaičiuojama, kad norint pervežti visą per metus iškertamą šalies medieną reikia apie 200 tūkst. reisių, o kiekvienam reisui reikėtų gauti atskirą leidimą.
Tas pats ministro įsakymas numato, kad pateikus prašymą, atsakymo galima tikėti per 5 darbo dienas. Miškininkai piktinosi, kad šalies miškų ūkis yra pakankamai didelis ir iš biržių po kirtimų mediena per dieną išvežama per keliolika ar keliasdešimt reisų, tad suvaldyti tokią šusnį prašymų, atsakymų ir leidimų tiesiog neįmanoma.
Ieškodavo aplinkkelių
Vežėjų skaičiavimu, vadovaujantis tokiu įsakymu, per dieną Valstybinė transporto inspekcija (VTI) turėtų išrašyti vidutiniškai apie 520 leidimų per dieną.
„Akivaizdu, kad nutarimai neveikia taip, kaip turėtų. Arba miškų savininkai ir toliau vežioja orą, tai yra, važinėja pustuščiais miškovežiais, arba ieško būdų, kaip nutarimus apeiti. Abiem atvejais visi tik pralaimi: tiek miškininkai, tiek valstybė, tiek ir kiekvienas kelių naudotojas“, – teigia Medienos vežėjų asociacijos vadovas Žydrūnas Grencevičius.
Visgi, Ž.Grencevičiaus teigimu, artimiausiu metu iš miškų gali pajudėti ir 48 tonas su kroviniu sveriantys miškovežiai, nepažeidžiantys teisės aktų.
„Pastaruoju metu aktyviai bendraujame su Susisiekimo ministerija ir bandome spręsti problemą. Džiugu, kad jau atsiranda dialogas. Ministerijos pateiktas pasiūlymas gal ir nėra tobulas, bet tai bent jau galimybė rasti kelią iš aklavietės“, – teigia Medienos vežėjų asociacijos vadovas.
Miškininkai supranta ministeriją
Miško savininkai ministerijai teikė siūlymą sukurti elektroninę sistemą, kuri leistų visus reikalingus leidimus susitvarkyti greičiau ir paprasčiau nei kreipiantis į VTI. Tai leistų išvengti pinigų praradimo dėl nepalankių oro sąlygų. Esą užsisakant leidimą, neįmanoma užsitikrinti, kad po 5 dienų oro sąlygos leis įvažiuoti į mišką. Visgi tokios sistemos kūrimas – ilgas ir brangus procesas.
„Sutarta, kad medieną vežti planuojantys miško savininkai pervestų mokestį į VTI sąskaitą avansu, susidarytų maršrutą ir vežimo dieną susiderintų paskutines detales su VTI. Taip neprarastumėme lėšų esant blogoms oro sąlygoms, veiktumėme gerokai operatyviau. VTI žadėjo tam įdarbinti papildomą žmogų“, – pastebi Ž. Grencevičius.
Jau ne vienerius metus teisės važiuoti miškovežiais, kurių masė su kroviniu ne didesnė nei 48 tonos, siekiantys privatūs miškų savininkai ir valstybiniuose miškuose ūkininkaujantys specialistai pripažįsta, kad ministerijai ir VTI tenka nelengva užduotis.
„Dabartinė sistema išties labai sudėtinga ir tikrai įkandama ne visiems. Taip pat ji brangi ir nelanksti, nes sukurta pagal teisės aktus, kurių nuostatos kartais nesuderinamos. Išspręsti šias problemas greitai gana sudėtinga. Belieka tik džiaugtis, kad VTI vadovai ir Susisiekimo ministerijos vadovybė demonstruoja geranorišką požiūrį“, – teigia Trakų urėdas Vigantas Kraujalis.
Mato įvairiapusę naudą
Tikimasi, kad supaprastinus vienkartinių leidimų važiuoti miškovežiu, su kroviniu sverenčiu ne daugiau kaip 48 tonos, bus išspręsta ne tik medienos kaštų problema.
„Visų pirma, nors miškovežis ir sunkesnis, jis negadina kelio dangos taip, kaip 40 tonų sunkvežimis, nes siekiant apsaugoti kelius nuo apkrovų, į šiuolaikinius miškovežius, kuriais aprūpintas modernesnis šalies miškų ūkis, montuojamos papildomos ašys, dedami papildomi ratai. Be to, siekdami kaip įmanoma sumažinti transporto priemonės svorį, medienos vežėjai iki šiol kaip įmanydami bando išlengvinti miškovežio konstrukcijas, o tai kenkia eismo dalyvių saugumui“, – teigia Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas.
„Medienos prekyba besiverčiančios įmonės skaičiuoja, kad kuras, amortizacija ir kitos išlaidos dėl papildomų 100 tūkst. reisų miško savininkams kasmet kainuoja daugiau nei 15 milijonų eurų. Išsprendus šią problemą nereikėtų sukti galvos dėl verslo skatinimo, jo gyvybės palaikymo – šie pinigai savaime taptų postūmiu verslo plėtrai. Be to, išsprendus šią problemą išsispręstų ir vietinės medienos apdirbimo pramonės apsirūpinimo žaliava problema“, – teigia Medienos prekybos asociacijos valdybos pirmininkė Dalia Baužienė.
Negana to, tikimasi, kad pagerės ir ekologinė miškų būklė, nes medienos gabenimas yra labiausiai aplinką teršianti miškų ūkio veikla. Norvegijos miškų savininkų federacijos ir Norvegijos medienos technologijų instituto atlikti tyrimai rodo, kad miškovežiai, kurių bendroji masė siekia 48 tonas, aplinką teršia 25 procentais daugiau, nei miškovežiai autotraukiniai, kurie sveria iki 60 tonų.
Latvijoje ir Estijoje maksimalus leidžiamas miškovežio su kroviniu svoris siekia 52 tonas, Danijoje – 54 tonas, o Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje – 60 tonų. Stichinių nelaimių metu medieną miškovežiais Švedijoje galima gabenti autotraukiniais, kurių bendroji masė su kroviniu yra ne didesnė nei 85 tonos.
