Pernai už sparčią daugiabučių namų renovavimo pradžią Palangos miestas gavo Aplinkos ministerijos apdovanojimą.
Tačiau gera pradžia – viso labo pusė darbo. Pastaruoju metu nebeatsiranda norinčių kurorte darbuotis statybininkų.
Rangovai ėmė šalintis
Per praėjusius metus 15 pirmųjų daugiabučių pradėjusi atnaujinti Palangos savivaldybė antrajam renovacijos etapui atrinko 58 namus, iš kurių 36 jau mielai lauktų iškilsiančių pastolių.
Jų gyventojai pritarė parengtiems investiciniams projektams, statybos darbų finansavimą yra patvirtinę bankai. Bet per tris mėnesius rangovus pavyko rasti tik keturiems namams.
Namų atnaujinimą administruojanti kurorto bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ konkursą paskelbė sausio pabaigoje. Bet užsakymais kurorte nesusidomėjo nė viena statybos įmonė.
Neįvyko ir antrasis konkursas, skelbtas kovo pradžioje.
„Tuomet ėmėme domėtis, kodėl Vakarų Lietuvos įmonės nenori renovuoti namų Palangoje.
Statybininkai aiškino, kad vienu metu daug namų gali atnaujinti tik didelės statybos kompanijos, turinčios didelę apyvartą.
Visos jos neva jau turi darbų iki kaklo, o nedidelės bendrovės tokiuose konkursuose dalyvauti negali.
Mums buvo pasiūlyta konkursuose mažinti namų grupes ir siūlyti po vieną ar du daugiabučius“, – pasakojo Palangos komunalininkų įmonės vadovas Konstantinas Skierus.
Parama jau sumažėjo
Tai padariusiems palangiškiams savo paslaugas pagaliau pasiūlė Klaipėdos bendrovė „Gensera“, tačiau ji apsiėmė atnaujinti tik du daugiabučius Sodų gatvėje. Dar du namus neseniai sutiko renovuoti Kretingos įmonė „Ringesta“.
Bet nuo balandžio namų renovacijos darbams nuo 40 iki 35 proc. sumažėjo valstybės teikiama parama.
Ji numatyta tik iki kitų metų liepos. Jei vėliau paramos laikotarpis nebus pratęstas, visos projektavimo, statybos darbų ir techninės priežiūros išlaidos guls ant namo gyventojų pečių.
„Patekome į keblią padėtį. Statybos darbus atliksiantys rangovai dar turi parengti namų techninius projektus, kurie užtrunka apie tris mėnesius.
Vadinasi, keturis namus renovuosiančios bendrovės statybos darbus geriausiu atveju pradės tik vasarai baigiantis.
Gal iki kitų metų liepos jos ir spės baigti darbus. O ką daryti su likusiais namais?“ – nerimavo K.Skierus.
Prasta vieta dirbti
Vis dėlto privačiuose pokalbiuose statybos įmonių vadovai „Palangos komunalinio ūkio“ direktoriui atvirai išklojo, kodėl nenori dirbti kurorte.
Mat baigiantis žiemai laimėjus konkursus ir iki vasaros parengus techninius projektus statybos darbai prasidėtų sezono metu. Statybininkams tai pats geriausias metas.
Bet šiltuoju laiku pradėję darbuotis jie Palangoje patiria gyventojų spaudimą – pastarieji mėgina visais būdais uždrausti dirbti vasarą.
Tuo metu dauguma palangiškių savo butus nuomoja vasarotojams. Niekas nenori poilsiauti kambaryje, už kurio langų ant pastolių nuo ryto bilda darbininkai, o pats namas yra virtęs statybviete.
Be to, statybininkams kliūva ir priekabūs palangiškiai, atidžiai stebintys darbų procesą ir nepraleidžiantys progos darbininkų pamokyti.
Galima įsivaizduoti, kaip jaučiasi, pavyzdžiui, namo sieną tinkuojantis darbininkas, kai pro langą jį visą dieną stebi smalsūs gyventojai ir nurodinėja, kaip jam dera dirbti.
Tai savo kailiu patyrė 13 namų Palangoje renovuojanti Klaipėdos bendrovė „Konsolė“.
Tikisi dar išsisukti
K.Skierus tikisi, kad konkursai iš mirties taško pajudės baigiantis pavasariui, kai didesnės bendrovės kituose miestuose užbaigs pirmojo renovavimo etapo darbus ir žvalgysis uždarbio.
Be to, per vasarą parengę techninius projektus statybos darbų Palangoje jos imtųsi tiktai rudeniop. Tačiau ir tuomet statybininkai susidurs su dar viena, tik kurortui būdinga kliūtimi.
Nemažai butų yra nusipirkę kitų šalies miestų gyventojai, kuriuos reikia susirasti, priprašyti, kad jie atvyktų į Palangą.
O langus ir vamzdynus jų butuose būtina pakeisti per vieną dieną, nes ilgiau užtrukti kurorte butų šeimininkai nenori.
Darbo rankų jau stinga daugelyje vietovių
Edvardas Petrauskas
Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
„Sunku įvertinti, kodėl Palangoje paskelbus konkursus rangovų nerado nė 10 proc. renovuoti paruoštų namų.
Šis procesas stringa visoje Lietuvoje, nors per šių metų pirmąjį ketvirtį iš maždaug 500 pasiūlytų namų rangovai sutiko atnaujinti daugiau nei pusę daugiabučių.
Statybininkų stygius jau pastebimas visoje Lietuvoje. Šiuo metu patvirtinta apie 2 tūkst. daugiabučių namų investicinių projektų.
Skaičiuojant, kad vidutiniškai vienam daugiabučiui numatyta ne mažiau nei 300 tūkst. eurų vertės darbų, visų atnaujinti paruoštų namų darbų vertė siekia per 600 mln. eurų. Tai yra milžiniška darbų apimtis.“
