Tačiau kol kas kvartale išsijuosę triūsia statybininkai. Už visa tai, kas lieka po jų darbo, taip pat kažkada sumokės būsto pirkėjai.
Ten, kur statybos, ten ir marios statybinių atliekų. O jų tvarkymas brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, už toną nerūšiuotų atliekų jų tvarkytojai prieš gerus metus imdavo vos 7-8 eurus. Dabar atliekas surūšiuoti privalu pačioje statybvietėje, o už kiekvieną išgabenamą toną tenka mokėti triskart brangiau.
Už nesurūšiuotas – baudos
„Buvo tokių darbininkų, kurių nebeįleidome į statybų aikšelę. Ir ne vienas. Bet ne dėl to, kad šiukšlino“, – Vilniuje „Pušų terasų“ statybos projektą vykdytojai kreivai šypteli. Lietuva – ne Norvegija, kur už žemėn numestą nuorūką statybininkas lieka už vartų. Dažniausiai mūsų statybininkai lieka už jų, kai iš labo ryto nebepastovi ant kojų.
Tačiau ir Lietuvoje statybines atliekas tenka tvarkyti taip, kad inspektoriai neturėtų prie ko prikibti.
O jie prikimba. Pernai trys „MG valda“ plėtojamo projekto „Pušų terasos“ rangovai buvo apdalinti baudomis už tai, kad nerūšiavo statybinių atliekų. 145 eurų bauda – ne tokie pinigai, kurie pakirstų verslo kojas. Tačiau ją sumokėjus dar nereiškia, kad aplinkosaugininkai dar kartą nepastuksens į statybų aikštelės vartus. Nes bauda – tai ir įpareigojimas susitvarkyti.
Statybininkai ne šiaip sau suakmenėja ant pastolių, vos pamatę į statybų aikšelę įsukantį aplinkos apsaugos inspektorių automobilį. Žino, kad pro jų akis niekas neprasprūs.
„O kas čia?“, – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) inspektorius Jonas Bacevičius iš statybinių atliekų konteinerio ištraukė buitinių atliekų maišelį. Smulkmena. Bet jam, ko gero, iš namų statybininko atsigabentam ne vieta konteineryje, į kurį kraunami plastiko maišai ar apšiltinimo medžiagų likučiai.
Statybines atliekas būtina rūšiuoti, kad tas, kurias įmanoma perdirbti, pavyzdžiui, metalą, plastiką, medieną ar popierių, neatsidurtų sąvartyne.
Tikrino aplinkosaugininkai
Vilniuje dirbantiems statybininkams teko perrašyti atliekų tvarkymo planus, kai pernai aplinkosaugininkai užrakino „Bionovus“ statybinių atliekų surinkimo aikštelių vartus.
Tai atliekų tvarkymo kainą padidino tris kartus. Tad kaip sekasi statybininkams apsikuopti? Ketvirtadienį, balandžio 16-ąją, J.Bacevičius, kaip ir jo viršininkas – Vilniaus RAAD Egidijus Anulis, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius bei statybų inspekcijos darbuotojai suko ratus į dvi statybų aikšteles.
Viena jų – ties „Ikea“, estų „Nordika“ užsakymu kylantis „Prekybos parkas“, kuriame darbuojasi statybų įmonė „YIT Kausta“.
Sutvarkyti privalo rangovai
Kita – „MG valda“ statomas daugiabučių namų kvartalas „Pušų terasos“ Antakalnyje, buvusios Lietuvos kino studijos teritorijoje. Pastarojoje darbuojasi apie 50 rangovų, ir kiekvienas iš jų turi apsikuopti taip, kaip pridera.
„Šįkart „Pušų terasų“ statytojai tvarkosi geriau, nei rudenį. Tačiau vis tiek yra prie ko prikibti“, – J.Bacevičius atidžiai išnarstė ir statybų, ir atliekų tvarkymo žurnalus.
Aplinkosaugnininkai vienas per kitą kartoja, kad nieko nėra statybose blogiau, kaip atliekos, suverstos į iškastą duobę ir užverstos. Ypač plastiko talpos, kuriose buvo laikomi dažai ar kiti chemikalai.
„Tvarkydami atliekas, smarkiai atsiliekame nuo kitų ES valstybių. Estai jau prieš dešimtį metų problemą įveikė. Tik tas atliekas, kurių nebeįmanoma perdirbti, gabena į sąvartynus. Visa kita panaudojama gamybos procese.
Lietuvoje gerai bent jau tuo, kad didieji statytojai, kaip kad „YIT Kausta“, prie kurios bemaž neįmanoma prikibti, išmoko ir mažuosius – smulkias rangos įmones, kaip reikia tai, kas lieka po darbų, surūšiuoti ir padėti į vietą“, – sakė A.Genevičius.
