Kaimyninė Lenkija – ryžtingesnė
Šiemet dešimtmetį Lietuvoje mininti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, tik šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Šiuo metu atnaujinama daugiausiai namų per visą programos gyvavimo laiką, o norinčių modernizuoti savo būstą neatbaido 5 proc. sumažėjusi valstybės parama.
Tai, kas Lietuvoje įgavo pagreitį tik pastaraisiais metais, Lenkijoje prigijo daug seniau. Viena iš priežasčių, kodėl šiuo metu Lenkijoje senų daugiabučių modernizacija didžiąja dalimi baigta – kitoks daugiabučių namų valdymo principas.
„Esminis skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Vokietijos tas, kad Lietuvoje – labai daug privačios nuosavybės. Jeigu name – 100 butų, reiškia – ir 100 savininkų. Šiuose šalyse daugiau nuolat nuomojamų butų. Todėl ir juos prižiūrinčios įmonės yra labai suinteresuotos kuo greičiau namus renovuoti, kad galėtų pelningai išnuomoti“, – pasakoja G.Šiupšinskas.
Seni balkonai... nupjaunami
Kaip pastebi pašnekovas, rytinė Vokietija taip pat garsėja savo senos statybos daugiabučiais, panašiais į tuos, kokie yra Lietuvoje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo, tokių namų kvartalai pradėjo sparčiai tuštėti. „Žmonės išvažiuodavo į vakarų Vokietiją, o namai likdavo stovėti. Tokį masyvų namų ūkį reikėjo kažkaip prižiūrėti. Imtasi namų modernizacijos. Tačiau ji nėra tolygi, labiau orientuojamasi į skirtingų pajamų žmonių poreikius ir reikalavimus. Pavyzdžiui, vienur įgyvendinamos tik būtiniausios šilumos taupymo priemonės, butų nuoma tokiuose namuose – mažesnė, bet būsto šildymo išlaidos – didesnės. Kiti namai atnaujinti iš esmės, nuoma juose didesnė, bet išlaidos – mažesnės“, – pasakoja G.Šiupšinskas.
Vis dėlto labiausia mokslininko dėmesį patraukė tai, kad vokiečiai, renovuodami senos statybos daugiabučius, yra daug radikalesni: „Pavyzdžiui, 16 aukštų namas paverčiamas keturaukščiu. Tiesiog nuimami nebereikalingi blokai, ir jis tampa efektyvesnis. Taip pat suvokta, kad daug problemų kelia balkonai, todėl atnaujinant namą jie tiesiog nupjaunami. Fasadas tvarkingai apšiltinamas, o tuomet prie jo iš naujo privirtinamos gelžbetoninės arba metalinės konstrukcijos – nauji, daug didesni balkonai ir net terasos.“
Galvoja ir apie senstančią visuomenę
Antra svarbi įžvalga, galinti praversti ir lietuviams – vokiečių dėmesys demografinėms tendencijoms. „Dažnai daugiabučių valdytojai atsižvelgia į rajono demografiją. Pavyzdžiui, pastebi, kad po dešimtmečio tam tikrame rajone daugiausiai gyventojų bus garbaus amžiaus. Todėl jau dabar atnaujindami daugiabučius galvoja apie vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Kalbu ne tik apie liftus, kurie pristatomi prie penkiaaukščių namų laiptinių namų iš šono, bet ir apie smulkmenas – pavyzdžiui, pašalinami balkonų slenksčiai, kad į balkonus būtų paprasčiau patekti. Ši smulki detali tik parodo, kaip viskas apgalvojama ir suplanuojama“, – pasakoja pašnekovas.
G.Šiupšinskas atkreipia dėmesį, kad toks atsakingas ir toliaregiškas požiūris į daugiabučių modernizaciją iš dalies padiktuotas būtinybės: „Butų daugiabučiuose – kur kas daugiau negu žmonių, norinčių juose gyventi. Todėl sąlygas netiesiogiai diktuoja nuomininkai. O jie ieško kuo komfortiškesnio būsto.“
Danai į eksperimentus nelinkę
Danijoje modernizuojant senus daugiabučius eksperimentuojama kur kas mažiau nei galima būtų tikėtis iš šalies, garsėjančios savo simpatija naujausioms technologijoms.
„Eksperimentavimas su atsinaujinančių šaltinių panaudojimu, inžinerinių sistemų integravimu ar naujų izoliacinių medžiagų pritaikymu daugiabučiuose vis dar yra mokslininkų prerogatyva – net Danijoje. Tiesa, šioje šalyje vykdoma daug pilotinių projektų, kuriems finansavimas gaunamas iš tarptautinių organizacijų ir kitų šaltinių. Taip išbandomos naujausios technologijos, gauti duomenis apie priemonių efektyvumą yra analizuojami mokslininkų ir tuomet nusprendžiama – ar toks sprendimas geras, ir gali būti naudojamas masiškai, ar blogas ir jo daugiau kartoti nereikėtų.“, – kalbėjo mokslininkas.
