Variantų būna visokių
Ar neaiškumai dėl daugiabučių namų žemės statuso iš tiesų reiškia, jog daugiabučių gyventojams kada nors teks mokėti nuomos mokestį už žemę, ant kurio stovi jų namas?
Apibūdindama žemės po daugiabučiais, taip pat aplink esančios teritorijos – pavyzdžiui, sodelių prie balkonų – statusą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jakavonienė pasakoja, kad realybėje pasitaiko labai įvairių variantų.
„Žemė po senos statybos daugiabučiais gali būti ir valstybinė, ir privati. Todėl reikėtų nagrinėti kiekvieną konkretų atvejį, aiškintis, ar yra suformuoti žemės sklypai, ir ar sudarytos valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartys“, – paaiškina pašnekovė.
Ar po dešimtmečio namą gali nugriauti?
Viena iš populiaresnių baimių, apie kurią kalbama ir daugiabučių modernizacijos kontekste – tai, kad jeigu žemė po daugiabučiais valstybinė, o nuomos sutartis – nesudaryta, daugiabutį gali netikėtai apmokestinti mokesčiu už žemės naudojimą arba – jeigu bus priimtas toks sprendimas – net jį nugriauti.
Komentuodama šių baimių pagrįstumą, Aldona Jakavonienė pabrėžia, kad kol kas valstybė tikrai neturi teisinių galimybių priversti nuomotis valstybinę žemę. „Šiuo metu tai yra asmenų teisė, o ne pareiga“, – sako specialistė. Be to, sprendimai griauti daugiabučius taip pat nebūtų susiję su tuo, kam priklauso žemė po jais.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė atkreipia dėmesį, kad į tokius nuogąstavimus reikėtų žiūrėti labai rimtai, jeigu jie tampa kliūtimi renovuoti daugiabutį. „Jeigu per gyventojų susirinkimą paaiškėja, jog kai kurie žmonės baiminasi investuoti pinigus į daugiabučio energetinį efektyvumą dėl to, jog nėra tikri dėl to, kas laukia pastato po dešimties ar daugiau metų, tikrąjį žemės statusą reikėtų išsiaiškinti ir šios padėties pristatymą įtraukti į gyventojų susirinkimo darbotvarkę“, – pataria BETA specialistė.
Baimes paprasta išsklaidyti
A.Jakavonienė akcentuoja, jog išsklaidyti baimes dėl daugiabučių namų žemės statuso išties nėra sudėtinga. „Daugiabučio namo savininkai – t. y. butų savininkai arba bendrija – visada gali vadovaudamiesi teisės aktais inicijuoti žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, formavimą ir jį išsinuomoję arba nusipirkę tapti teisėtais žemės sklypo naudotojais arba savininkais ir tokiu būdu išvengti nepagrįstų baimių dėl to, kad pastatas bus nugriautas dėl neaiškus žemės statuso“, – sako ji.
Specialistė įsitikinusi, jog panašios kalbos apie rimtas problemas dėl žemės po daugiabučiais kyla dėl teisės aktų ir tikrojo tokios žemės statuso nežinojimo. „Tokius nuogąstavimus ir gandus galėtų padėti išsklaidyti tik visuomenės švietimas šiuo klausimu“, – įsitikinusi Aldona Jakavonienė.
