Aplinkosaugininkai negailestingi – už nerūšiuotas ar išmėtytas statybos atliekas įmonėms kerta baudomis.
Pernai rudenį pasisukioję „MG valdos“ užsakymu kylančiame „Pušų terasų“ daugiabučių kvartale, trims rangovams jie atseikėjo baudų – po 145 eurus kiekvienam. Pakartotinai įkliuvus baudos gali būti ir triskart didesnės. Bet gal statybininkai pasimokė?
Anot Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) inspektoriaus Jono Bacevičiaus, šiuo metu „Pušų terasose" tvarkos daugiau.
Bet aplinkosaugininkų vakar surengtas reidas po sostinės statybvietes parodė, jog anaiptol ne kiekviena rangos įmonė atliekas tvarko taip, kaip pridera.
„MG valdos“ projektą įgyvendina įmonė „Team projektų valdymas“. Anot jos atstovo Kęstučio Kneziaus, statant „Pušų terasas“ dalyvauja apie 50 įmonių, tad vienu kartu kvartale darbuojasi apie 400 žmonių.
„Pagal sutartį kiekvienas rangovas turi surūšiuoti atliekas ir jas išvežti.
Bet yra ir tokių, kurie to nedaro, todėl tuo tenka pasirūpinti mums. Kviečiame teritorijos valytojus ir pateikiama rangovams sąskaitas“, – sakė K.Knezius.
Ypač šiukšlina nelegalai
Anot aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus, didžiausi šiukšlintojai šiuo metu – nelegaliai dirbantys statybininkai, kuriuos prisikviečia gyventojai ar įmonės remonto darbams atlikti.
„Individualiose statybose tvarkos daug daugiau. Net jei statomas namas, vis tiek reikia projekto vadovo. Jei jo nebus, nebus ir galimybės įregistruoti baigtą statybą.
Juk projekte privalu numatyti, kaip šalinamos statybų atliekos. Tai ir projekto vadovo rūpestis“, – sakė A.Genevičius.
Tačiau daug didesnė nei individualiems statytojams atliekų tvarkymo našta šiuo metu tenka didelius statybų projektų įgyvendinančioms įmonėms.
Atliekas tvarko patys
Anksčiau Vilniuje dirbę rangovai šiukšles gabendavo į bendrovės „Bionovus“ statybos ir griovimo atliekų surinkimo aikštelę Liepkalnio gatvėje, tačiau tokios galimybės nebeliko.
Prieš metus aplinkosaugininkai „Bionovus“ aikštelėje aptiko gerokai daugiau nesurūšiuotų atliekų, negu buvo numatyta įmonei išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime. O rudeniop įmonės veikla apskritai buvo sustabdyta.
Pasak A.Genevičiaus, statybos atliekų tvarkytojai už jų toną imdavo po 7–8 eurus. Tai buvo palanku statybų įmonėms.
„Joms likdavo pinigai, kurie turėjo būti skiriami atliekoms sutvarkyti. Šias išlaidas privaloma numatyti sąmatoje.
Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad remontuojant biuro patalpas 100 kvadratinių metrų plote sukauptoms atliekoms sutvarkyti turi būti skiriama 725–870 eurų.
Tačiau iš tiesų susikaupia mažas – 9 kubinių metrų konteineris atliekų, už kurias jų tvarkytojai imdavo maždaug 93 eurus. Tai – nedidelės išlaidos. Toks kainų ir įkainių sąmatose skirtumas skatino statybininkus nerūšiuoti atliekų“, – sakė A.Genevičius.
Kadangi užsakovas atsiskaito už darbus pagal sąmatą, apsimestinis atliekų tvarkymas suteikdavo galimybę statybų įmonėms pasilikti papildomų pinigų ir savo reikmėms.
Pasak „YIT Kausta“ gamybos vadovo Ričardo Šaparausko, prieš porą metų už mišriųjų statybos atliekų toną pakakdavo pakloti 8–10 eurų (30–35 litus), dabar – triskart daugiau.
„Betonas – ne bėda. Jį galima susmulkinti ir dar kartą panaudoti statybose, pavyzdžiui, privažiavimo keliams sutvirtinti.
Daug daugiau rūpesčių kelia izoliacinės medžiagos – stiklo ar akmens vatos likučiai, gipsas. Jų daug nuperkama, bet niekas neperdirba“, – sakė R.Šaparauskas.
Taisyklės pasikeitė
Pernai rugpjūtį buvo pakeistos taisyklės – statybininkai patys turi surūšiuoti atliekas. Atskirai turi būti surenkamos komunalinės, inertinės ar pavojingos, o kitur – perdirbti tinkamos atliekos – metalas, medis, popierius ir plastikas.
Statybų bendrovėms anksčiau teko mokėti tiktai už atliekų išvežimą, o dabar jos pačios samdo žmones šiukšlėms tvarkyti.
Anot R.Šaparausko, subrangovus teko rimtai priremti prie sienos, kad jie tvarkytųsi. Vieni palieka elektros kabelių galų, kiti – metalo, treti – betono.
Neišvalė grunto
Dėl atliekų statybvietėse kenčia ne tik sostinė.
Rūpesčių kilo Vokietijos kompanijos „Lidl“ užsakymu statomam prekybos centrui, kuris turi iškilti Telšiuose, buvusios degalinės teritorijoje.
Pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, turėjusi išvalyti gruntą, to nepadarė. Prokuratūra įmonei jau yra iškėlusi baudžiamąją bylą, o vienas vadovų areštuotas.
Statytojams gali tekti dar kartą samdyti įmonę pavojingoms atliekoms išvalyti. Tad už statybos aikštelės išvalymą galbūt dar kartą teks sumokėti apie 400 tūkst. eurų.
