Ukmergės ligoninėje – maža šventė. Nuolat nuostolingai dirbusi įstaiga pernai gavo nedidelį pelną, o besivelkančios skolos sumažėjo daugiau nei milijonu litų.
Maža to, pavyko prisivilioti 11 jaunų gydytojų, atnaujinti medicinos įrangą ir pagerinti ligoninės įvaizdį – pagaliau jos tualetuose atsirado tualetinio popieriaus, muilo ir popierinių rankšluosčių.
Teko veikti ryžtingai
„Ropščiamės iš duobės. Kadangi esu chirurgas, pirmiausia šiame darbe turėjau priimti greitus ir ryžtingus sprendimus.
Griebiausi skalpelio, nes mačiau, kad kai kurių ligų čia vaistais neišgydysi“, – sakė Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas 45 metų Rimvydas Civilka.
Nuo 2000 metų šioje ligoninėje dirbęs eiliniu gydytoju, po dvejų metų tapęs Chirurgijos skyriaus vedėju, o nuo 2013-ųjų rudens ir ligoninės vadovu R.Civilka nemano turįs itin gero verslininko ar administratoriaus gyslelę.
Pasak jo, vadovaujant 464 darbuotojus turinčiai įstaigai jam labiausiai praverčia įgimtas ūkiškumas.
„Tvarkausi taip, kaip namuose: kiekvieną kartą pasvarstau, kaip mažiau išleisti ir sutaupyti, o kad daiktas ilgiau būtų naudojamas, visada esu linkęs rinktis geresnį, kokybiškesnį“, – teigė R.Civilka.
Paveldėjo skolų kuprą
2013 metų rugpjūtį prie Ukmergės ligoninės vairo stojęs R.Civilka rado kone sovietmečio sąlygas.
Nei vyriausiojo gydytojo, nei jo pavaduotojo kabinetuose nebuvo kompiuterių, užtat darbavosi net 3 sekretorės.
„Kad šiais laikais abu vadovai dirbo be kompiuterių, neturėdami savo elektroninio pašto, daug ką pasako“, – šypsodamasis prisimena R.Civilka.
Jau antrąją savo naujojo darbo dieną jis sužinojo, kad ligoninė neturi iš ko sumokėti darbuotojams atlyginimų ir atostogpinigių. Vietoj reikiamų beveik 700 tūkstančių litų sąskaitoje buvo tik 15 tūkst.
Teko greitai suktis – imti paskolą iš banko. Dar vienu šaltu dušu tapo 5 mln. litų viršijusios skolos tiekėjams – net 130 įmonių. Bankrutuoti viešoji įstaiga, žinoma, negalėjo.
„Kreditoriai kiekvieną dieną atakavo skambindami ir reikalaudami padengti skolas. Su vienais pavykdavo sutarti, kad dar palauktų, o kiti tiesiog stabdydavo savo produktų tiekimą.
Būdavo taip, kad ligoninė net kelias dienas negaudavo narkozei skirtų medikamentų ar vaistų, o tai paralyžiuodavo mūsų darbą.
Kreditorius apraminome visą arba dalį skolos atiduodami pirmiausia tiems, kuriems labiausiai reikia“, – sakė ligoninės vadovas.
Grąžtai – iš prekybos centro
Ukmergės ligoninei per metus skiriama beveik 5,8 milijono eurų, iš jų daugiau negu 80 procentų išleidžiama darbo užmokesčiui. Pradėjus dirbti naujam vadovui, atlyginimai ir avansai visada išmokami laiku.
Permainos ligoninėje pradėtos nuo etatų mažinimo – iš buvusių daugiau nei 500 darbuotojų buvo atleista 40.
Anksčiau kai kurie gydytojai pacientus turėdavo apžiūrėti su prieš kone pusšimtį metų pagamintais instrumentais arba dirbti įrankiais, nupirktais prekybos centre „Senukai“.
„Būtent taip. Kad būtų pigiau, traumatologams grąžtų ar pjūklų buvusi vadovybė nupirkdavo ne medicinine įranga prekiaujančiose įmonėse, o minėtame prekybos centre.
Sterilizuodavo ir liepdavo dirbti. Kai darbą ligoninėje siūlėme jaunai gydytojai, ji, pamačiusi, jog nėra jokios šiuolaikinės aparatūros, nesutiko.
Liko tiktai tuomet, kai nupirkome viską, ko reikia darbui“, – teigė R.Civilka.
Dėkoja už tualetinį popierių
Naujajam vadovui ligoninę iš skolų duobės traukti padėjo ir naujai sudarytos prekių ir paslaugų pirkimo sutartys.
Pavyzdžiui, daugiau nei dešimt metų ligoninėje nebuvo persvarstytos sutartys su laidinių ir mobiliųjų telefonų operatoriais, teko atsisakyti ne vieno nereikalingo telefono. Visi buvo įpratę, kad į ligoninę guldomas žmogus turi turėti ir ritinėlį tualetinio popieriaus, muilo, rankšluostį, tačiau gamtinių reikalų prispirti ligoninės lankytojai patekdavo į keblią padėtį.
Įstaigoje, kur itin svarbi kiekvieno higiena ir švara, tam sąlygų paprasčiausiai nebuvo. „Už tai, kad atsirado tų būtinų elementarių priemonių, sulaukiu vien padėkų. Atrodo, smulkmena, bet ji labai svarbi“, – šypsojosi R.Civilka.
