Miestiečiai – sėslesni
Gyvenimo aprašymų analizę atlikęs specialistų paieškos portalas cvmarket.lt teigia, kad Lietuvoje 18- 29 metų gyventojai jau yra pakeitę po 4-5 darbovietes.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai darbovietes keičia kiek rečiau nei gyvenantys likusioje Lietuvoje.
Vyresni yra sėslesni. Tie, kam 30 metų ir daugiau, vienoje įmonėje yra išdirbę vidutiniškai 80,2 mėn. (daugiau nei 6 metus) ir per savo gyvenimą yra darbavęsi vidutiniškai trijuose darbuose.
Įdomu, kad jaunos moterys darbus keičia taip pat dažnai kaip ir vyrai. Tarp vyresnio amžiaus atstovų darbovietei kiek lojalesnės moterys.
Palyginimui, JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, 25-34 metų asmenys vidutiniškai vienoje darbovietėje dirba 2,9 metus, kai 55-64 metų dirbantieji – tris kartus ilgiau.
„Nenusėda“ kaip anksčiau
„Asmenų nuo 18 iki 29 metų įdarbinimas – vienas iš populiariausių klausimų, užduodamų politikams. Jaunimo nedarbo lygis – vienas iš labiausiai sekamų ekonomikos rodiklių, – pasakoja cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – tačiau mūsų atlikto tyrimo duomenimis, pagaliau radęs darbą, dažnas jaunas darbuotojas „nenusėda“ jame ilgam laikui ar net visam gyvenimui, kas buvo įprasta prieš 25 ir daugiau metų.“
Svarbiausios priežastys, kodėl jauni darbuotojai nenustygsta viename darbe: išaugęs jaunimo mobilumas kartu su plačiomis pasirinkimo galimybėmis (ne vieno jauno darbuotojo gyvenimo aprašyme rasime net kelias darbovietes užsienyje).
Taip pat nepasitenkinimas vietinių darbdavių siūlomomis sąlygomis, atlyginimu, karjeros bei tobulėjimo galimybėmis.
Didmiesčiuose jaunimo lojalumas darbovietei vos didesnis. Be to, savęs paieškose jaunimo dar nevaržo šeima, – pastebėjo cvmarket.lt specialistė.
Iš kitos pusės, pasak jos, ne vienas darbdavys sutinka, kad dabartinis jaunas žmogus linkęs save pervertinti, jam trūksta kantrybės, nes norisi greitai daug uždirbti, o nespėjus geriau įsitvirtinti jau galvojama, kad šis darbas netinkamas.
Tiesa, darbdaviai ir vyresni dirbantieji pritaria, kad jauni žmonės išsiskiria veržlumu, greitesniu naujovių įsisavinimu, naujomis idėjomis ir geriau moka užsienio kalbas.
Nerimauja dėl atlyginimo
Ketvirtadienį Europos Komisijos išplatintas „Eurobarometro" tyrimas rodo, kad ketvirtadalis lietuvių ir panaši dalis europiečių yra visiškai užtikrinti, kad baigę mokslus ras darbą.
48 proc. europiečių ir 46 proc. lietuvių jaučiasi gana užtikrinti darbo radimu, o nelabai užtikrinti nurodė 18 proc. europiečių ir 22 proc. lietuvių.
Tačiau jaunimas Lietuvoje nerimauja dėl reikiamų žinių arba įgūdžių stokos įsidarbinant (25 proc.) ir dėl atlyginimo dydžio (22 proc.).
Tuo tarpu europiečiai labiausiai (31 proc.) nerimauja dėl to, kad neras nuolatinio ilgalaikio darbo (šią kaip pagrindinę nerimo priežastį nurodė 15 proc. lietuvių).
