Šiuos duomenis paskelbė oro eismo paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.
Virš Lietuvos teritorijos driekiasi 29 oro keliai, kiekvieno jų plotis yra 10 jūrmylių. Daugiausia lėktuvų skrenda 160 kilometrų ilgio oro keliu šalies pietrytinėje dalyje. Jis prasideda Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, driekiasi virš Alytaus, Vilniaus, o baigiasi Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Jį dažniausiai renkasi orlaiviai, skrendantys iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės miestų į Rusijos sostinę Maskvą, taip pat Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir kitų Azijos šalių miestus.
Niekada anksčiau eismas šalies padangėje nebuvo toks aktyvus. Didelė tikimybė, kad ir šiemet vėl bus pagerintas skrydžių virš Lietuvos rekordas. Pernai užfiksuota net 227 tūkst. skrydžių, iš jų 176 tūkst. buvo tranzitiniai.
„Skrydžių skaičiaus didėjimas matomas Europoje ir visame pasaulyje“, – skaičius komentavo įmonės „Oro navigacija“ skrydžių srautų planavimo ir duomenų vertinimo viršininkė Auksė Viršilienė.
Daugelį metų iš eilės Lietuvos padangėse karaliauja Vokietijos oro milžinė „Lufthansa“. Nors šiemet jos skrydžių sumažėjo, bendrovės „Lufthansa“ orlaiviams tenka 8,78 proc. visų skrydžių virš Lietuvos.
Ją vejasi antroje vietoje atsidūrusi Rusijos „Aeroflot“, kuri šiemet padidino skrydžių skaičių ir apima 7,23 proc. visų skrydžių. Trečioje vietoje liko kaimyninės Latvijos „AirBaltic“, kuriai šiemet teko 6,86 proc. skrydžių.
Toliau rikiuojasi „Finnair“ (Suomija), „Finncomm“ (Suomija), „Ryanair“ (Airija), „Rossiya Airlines“ (Rusija), „Transaero Airlines“ (Rusija), „Turkish Airlines“ (Turkija) ir „Wizz Air“ (Vengrija). „Transaero Airlines“ ir „Wizz Air“ pirmajame dešimtuke pakeitė šiemet iš jo iškritusias SAS (Skandinavijos šalys) ir „Air France“ (Prancūzija).
„Pagrindinių oro bendrovių skrydžių skaičiaus pokytis virš Lietuvos teritorijos nebuvo labai ryškus, todėl nurodyti konkrečias tai lėmusias priežastis būtų sunku“, – kalbėjo A.Viršilienė.
