Prekių ženklai varžosi ne tik dėl pirkėjų simpatijų – jų savininkai pliekiasi dėl teisės juos registruoti ir naudoti.
Neretai ginčai baigiasi Valstybiniame patentų biure, bet pasitaiko, kad prireikia ir teismų.
Susiriejo dėl kavos
Neseniai Vilniaus apygardos teisme bendrovė „Future Enterprises“ apgynė savo prekės ženklą „MacCoffee 3 in 1“. Jis buvo užkliuvęs „McDonald’s“ kompanijai, kuriai priklauso ženklas „McCAFE“. Pripažinta, kad jie nėra klaidinamai panašūs.
Taip teisėjai panaikino 2013 metais Valstybinio patentų biuro priimtą sprendimą pripažinti prekės ženklo „MacCoffee 3 in 1“ registraciją negaliojančia. Tačiau „McDonald’s“ pasiskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vilniaus apygardos teismo vertinimu, dalelytės „Mc“ ir „Mac“, nors tariant skamba panašiai, yra skirtingos. Be to, pavadinimai skiriasi raidžių skaičiumi.
Teismas taip pat atsižvelgė į susiklosčiusią ženklų vartojimo praktiką. Ieškovo ženklu žymimos prekės parduodamos parduotuvėse, o „McCAFE“ prekiaujama viešojo maitinimo įstaigose.
„Kai prekės patenka į rinką skirtingais būdais, galimybė suklaidinti vartotojus mažėja. Juk ieškovo prekių ženklu žymimos prekės neparduodamos kavinėse, o atsakovas paslaugų neteikia mažmeninės prekybos parduotuvėse.
Kitais žodžiais tariant, šalys tarpusavyje nekonkuruoja“, – aiškino advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokatė Inga Lukauskienė.
Beje, „McDonald’s“ anksčiau pralaimėjo panašų ginčą visai kitame pasaulio krašte: šis greitojo maisto užeigų tinklas siekė uždrausti Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre atidarytą šeimos restoraną „McCurry“.
Tačiau teismas nusprendė, kad indišką maistą klientams siūlantis restoranas turi teisę savo pavadinime rašyti dalelytę „Mc“, jeigu tik jis nepradės tiekti patiekalų, panašių į siūlomus „McDonald’s“.
„Aldik“ prieš „Aldi“
Kai „Maxima grupė“ 2012 metais įsigijo Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Aldik“, kaimyninėje rinkoje dėl šio prekės ženklo jokių rūpesčių neturėjo.
Tačiau vos sumanė jį įregistruoti Lietuvoje, iš karto sulaukė Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Aldi“ atkirčio.
„Baltijos šalyse turime prekės ženklų plėtros strategiją, todėl norėjome čia įregistruoti „Aldik“ pavadinimą. Paraiškas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje buvome pateikę 2013 metais.
Abiejose šalyse ženklą buvome įregistravę, tačiau, pagal taisykles, per tam tikrą laiką registraciją galima skųsti.
Tai ir padarė „Aldi“, todėl Lietuvoje „Aldik“ registracija panaikinta. Kuo procesas baigsis Latvijoje, paaiškės gegužę“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo „Maxima grupės“ korporacinių reikalų vadovas Giedrius Juozapavičius.
Kol kas „Maxima grupė“ yra nusprendusi, kad „Aldik“ ženklo Lietuvoje nenaudos ir neplės.
Aiškinosi kredito unijos
Pernai Lietuvos aukščiausiasis teismas sprendė „Vilniaus taupomosios kasos“ ir „Mėmelio taupomosios kasos“ ginčus su „Centrine taupomąja kasa“.
Pirmosios dvi kredito unijos siekė, kad „Centrinės taupomosios kasos“ pavadinimas būtų pripažintas klaidinamai panašiu į jų, todėl neturėtų būti naudojamas.
Tačiau teisėjai nusprendė, jog pavadinimuose pagrindiniai žodžiai yra „Vilniaus“, „Mėmelio“ ir „centrinė“, o ne „kredito unija“ ir „taupomoji kasa“.
Todėl pripažinta, kad įmonių pavadinimai nėra panašūs ir neklaidina visuomenės.
Sprendimų būna įvairių
Atrodo, kad lietuviai jau senokai pramoko ginčytis dėl prekės ženklų. Mat panašių bylų būta ir prieš dešimtmetį.
Antai įmonė „Samsonas“, prekės ženklų „Tarybinė daktariška“ ir „Tarybinės pieniškos“ savininkė, teisėsi su dabar jau neveikiančiu Vilniaus mėsos kombinatu, ėmusiu gaminti „Tarnybines“ dešreles.
Lietuvos apeliacinis teismas tuomet nustatė, kad vilniečių naudojami prekės ženklai yra panašūs į „Samsono“, todėl gali klaidinti pirkėjus.
Senokai taikos sutartimi baigėsi bendrovės „Maxima LT“, kuriai priklauso prekės ženklas „Taupa“, ir „Kilminės“, turinčios ženklą „Taupyk...“, ginčas. Bendrovės aiškino, kad kelių mėnesių skirtumu įregistruoti ženklai klaidinamai panašūs.
Užtat leidyklai „Baltos lankos“ nepasisekė: teismas nurodė sunaikinti dar neišplatintą Joshuos Slocumo knygos „Vienas su burėmis aplink pasaulį" tiražą.
Teigta, jog prekės ženklas, kuriuo paženklinta knyga, tapatus įregistruotam Klaipėdos įmonės „SRS dizainas“.
Teismų karuselė sukasi be perstojo
Šiemet ES Bendrasis teismas jau sprendė ginčus tarp prekių ženklų „Red Bull“ ir „Bulldog“, „Coca-Cola“ ir „Master“, „Volvo“ ir „Lovol“ savininkų.
Teismas nusprendė, kad prekių ženklai „Red Bull“ ir „Bulldog“ vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs. „Coca-Cola“ ir „Master“ ženklai taip pat pripažinti esantys panašūs, o „Volvo“ ir „Lovol“ – ne.
Bylinėtis tarpusavyje mėgina net ir prabangos prekių ženklų savininkai. Antai Italijos „Gucci“ ne vienus metus kaltino Amerikos „Guess“ (nuotr.) pažeidus jos teises į prekės ženklą.
Vis dėlto Paryžiaus aukščiausiasis teismas šių metų vasarį ginčą išsprendė „Guess“ naudai: jokių nusikaltimų nenustatyta, o „Gucci“ nebegali reikalauti, kad raidė G priklausytų išskirtinai jai.
Beje, 2012 metais Niujorko teismas buvo priėmęs visai kitokį sprendimą. Tąkart „Guess“ buvo pripažinta kalta nukopijavusi keturis iš penkių „Gucci“ patentuotų logotipų.
Norėdamas pasijuokti iš tų, kurie vilki drabužius su „The North Face“ („Šiaurės veidas“) logotipu, amerikietis Jimmy Winkelmannas pradėjo siūlyti drabužius, ant kurių puikavosi užrašas panašiu šriftu „The South Butt“ („Pietų užpakalis“).
„The North Face“ gamintojams tokie juokeliai nepatiko. Kuo viskas baigėsi, tiksliai neskelbiama: pranešta, kad ginčas išspręstas taikiai.
O amerikiečiai Victoras ir Cathy Moseley sulaukė priekaištų iš „Limited Brands“, kuriai priklauso apatinio trikotažo ženklas „Victoria’s Secret“. Mat pora atidarė parduotuvę „Victor’s Secret“. Parduotuvės pavadinimą teko pakeisti į „Cathy’s Little Secret“.
Nuvalkioti „dent“, „system“, „club“
Ne kiekvienas prekės ženklas gali būti registruojamas Prekių ženklų registre. Valstybinis patentų biuras gali atsisakyti tą padaryti, jei prekės ženklo žymenys neturi skiriamojo požymio. Taip nutiko su pavadinimais „Spintų centras“, „Du batai“, „Juodasis elis“, „BG logistic system“.
Kaip aiškino advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ partnerė, advokatė Agnė Bilotaitė, priklausomai nuo ženklus sudarančių elementų išskirtinumo, ženklai laikomi stipriais ir silpnais. „Stipraus“ ženklo atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio.
„Stipriems“ elementams būdingas originalumas bei skambesio savitumas. Be to, ženklų panašumas priklauso ir nuo to, ar žodis turi prasmę, ar yra dirbtinis. Dažniausiai ženklai su prasminiais žodžiais, lyginant juos su dirbtiniais (pavyzdžiui, „lintelix“, „komplitec“), yra „stiprūs“ ženklai. Kita vertus, originalūs išgalvoti žodžiai yra ypač stiprūs ženklai. „Silpnais“ ženklo elementais laikomi žodžiai, kurie dėl daugkartinio naudojimo ženkluose visiškai prarado skiriamąsias funkcijas, pavyzdžiui, „dent“, „system“, „test“, „auto“, „inter“, „club“ ir t.t. Šie ir kiti žodiniai elementai, tokie kaip „info“, „euro“, dėl jų plataus naudojimo neturi išskirtinumo, todėl atitinkamų ženklų „stiprumas“ priklauso nuo kitų juos sudarančių elementų savitumo“, – aiškino advokatė. Jeigu ženklo ar jį sudarančių elementų išskirtinumas mažas, ženklo savininkas neturės teisės reikalauti pripažinti panašių elementų turinčio ženklo registraciją negaliojančia ar uždrausti naudoti tokį neregistruotą žymenį, todėl ženklai galės egzistuoti kartu, pavyzdžiui, „grožio laukas“ ir „grožio slėnis“.
